Vilniaus „Žalgirio“ projektas įsibėgėja: dramatiškas Burgailos atvykimas, trenerio pasirinkimas ir priešprieša su Kaunu

2026-03-22 12:33 © fkzalgiris/E. Žaldario nuotr.

Gal kai kam sunku patikėti, tačiau Lietuvos futbolo sezonas vėl yra toks, kurį verta sekti ir tai, ko gero, yra visiškai atsinaujinusio Vilniaus „Žalgirio“ nuopelnas.

Šiuo metu, kai 2026 metų TOPLYGOS sezonas įsibėgėja, Lietuvos A lygoje matome klubo viršūnę išgyvenantį Kauno Žalgirį, atnaujinusią Marijampolės Sūduvą, kelias įdomias komandas, kurios mėgsta siekti aukštumų, bei Vilniaus Žalgirį, kurio siekiai bus įdomūs stebėti iš visų pusių.

Pasižiūrėjus į Laisvės TV publikuojamą serialą „Vilniaus Žalgiris. Lūžio metai“, į akį krito keli dalykai.

Verslininko Tado Burgailos prisijungimas prie „Žalgirio“

Tarp turtingiausių Lietuvos žmonių (TOP500 – 48 vieta) reitinguojamas Tadas Burgaila ėmė ir padarė. Daug verslininkų dažnai galvoja apie pagalbą futbolui bei bendrai apie šią avantiūrą, tačiau mažai padaro, o čia dar buvo pats „Kilo Health“ grupės generalinis direktorius, kuris ir taip turi n veiklų savo gyvenime. Taigi jis, turėjęs gerus santykius su Andriumi Tapinu, susidomėjo galimybe investuoti į Vilniaus „Žalgirį“ ir derybos dėl šios sąjungos neužtruko, ką parodė režisieriaus Rimvydo Čekavičiaus serialas. Jau po pirmojo susitikimo su nauju klubo vadovu Mindaugu Kasperūnu bei projekto iniciatoriumi Tapinu, Burgaila sumokėjo už to mėnesio „Žalgirio“ žaidėjų algas, kadangi prieš tai buvusi klubo galva Vilma Venslovaitienė biudžete paliko nesuvokiamą skylę. Ambicijos matėsi nuo pradžių.

Po to įvyko momentas, kai viskas galėjo baigtis tiesiog taip, beveik nepasibaigiantys.

Sezono pabaigoje „Žalgiris“ siekė ne tik vietos pirmajame tuometinės A lygos trejete, bet ir svarstė klubo ateitį užkulisiuose. Kaune, kai Vilniaus „Žalgiris“ valdė situaciją rungtynėse su čempionais iš Kauno, Tapinas bei kiti klubo atstovai sužinojo apie Mindaugo Nikoličiaus bei Vilmos Venslovaitienės norą nerengti, nebendrauti pardavimais dėl dalis, kurios lemtų pasikeitusią klubo valdžią. Tai buvo smūgis, po kurio T. Burgaila nuoširdžiai svarstė apie šios įvykio pabaigą.

T. Burgailos žodžiai po šių žinių buvo tokie: „Viskas paprasta, kol jie nenori parduoti. Derybose kartais perlipi per save, galvoji važiuojam, bet šis kartas buvo ne toks. Pagalvojau ne, neteisinga. Aš nesuprantu, kodėl nebėra dalininkų intereso į patį klubą, nes man atrodo interesas yra pabėgti kuo greičiau su kuo daugiau pinigų. Aš tiesiog norėjau, kad kuo daugiau žmonių atsirastų šviesių žmonių Lietuvos futbole ir aš ne apie save, galvojau pats jų pakviesiu. Galvojau jie sutiks, atsidarysiu šviano. Iš vienos pusės liūdna, iš kitos ne. Bet aš manau, kad vienaip ar kitaip atsiras žmonės ir kažką padarys. Aš iš visko.“

Nuo tos akimirkos „Žalgiris“ visais pajėgumais pasitelkė žiniasklaidą. Buvo atskleista prasta klubo finansinė situacija ir net galiausiai padaryta spaudos konferencija, kuri turėjo pasiekti ir dalininkų ausis. Viskas apsivertė greitai. Mindaugas Nikoličius susitarė dėl susitikimo su Burgaila, o derybos buvo sėkmingos. Pavyko nupirkti tiek buvusio klubo sporto direktoriaus dalis, tiek Venslovaitienės dalis. Taigi, čia buvo pradžia, dėl kurios dabar daugelis ir kalba apie ambicingą Vilniaus „Žalgirio“ projektą.

Dabartinė situacija bei valdybos trio

Nuo 2025 m. lapkričio 17 dienos „Kilo Grupė“ kartu su Tadu Burgaila perėmė daugiau nei pusę Vilniaus klubo dalių ir situacija pasidarė ganėtinai aiški. Trys pagrindiniai klubo veidai valdyboje yra klubo direktorius Mindaugas Kasperūnas, naujai iškeptas klubo prezidentas Andrius Tapinas bei pagrindinis akcininkas Tadas Burgaila.

Nuo to laiko iš „Žalgirio“ komunikacijos buvo galima išgirsti įvairiausių ambicingų tikslų, o galų gale buvo matomi ir veiksmai, kuriuos galima pagirti. Tapinas su savo komunikacija pardavė 2717 abonementų, šiuos veidus nuolatos matome „Trise valtyje“ tinklalaidėje kanale, į klubą grįžo keli ryškūs lietuviai, galų gale skiriamas dėmesys ir moterų komandai, kuri bandys nukonkuruoti ilgametę čempionę „Gintrą“.

Neslėpkime, trijų vyrų, valdančių „Žalgirį“, sinergija yra įdomi. Tai galima pamatyti tiek per tinklalaidės, tiek per serialo serijas. Jie visi yra labai skirtingi, tačiau dėl to ir turėtų veikti, manoma futbolo užkulisiuose. „Žalgiris“ puikiai pasipildė savo ofisą ir dabar turi visus ginklus eiti į priekį.

Paskutinėje serialo serijoje įsiminė M. Kasperūno žodžiai, dėl ko šį sezoną turėtų kovoti „Žalgiris“, kaip sezonas gali būti sėkmingas.

Klubo direktorius per susitikimą ofise sakė: „Tikslas bus kapotis dėl čempionų titulo. Ar jis bus keliamas, kad tikslas būtinai laimėti ir kitaip bus blogai, tai čia priklauso nuo finansinės situacijos ir komplektacijos klausimų. Šiaip bet kokiu atveju, kapotis dėl titulo minimalistinis tikslas, tai čia aišku, o kad patekimas į Europos taures, tai čia savaime aišku „Žalgiriui“, kitaip negali būti.“

Ar šią akimirką visi įrankiai, kovoti su „Kauno Žalgiriu“, yra pasirinkti teisingai? Čia kyla klausimas

Trenerio pasirinkimas

Dėl trenerio Rolando Džiaukščio visgi kyla daugiausiai klausimų. Iš trenerio, kuris daugiau nei pusę savo trenerio karjeros yra praleidęs sostinėje, tikrai negalima atimti pasiekimo „Žalgirį“ atvesti į pirmąjį trejetą 2025 metų sezone, kuris atrodė eina šuniui ant uodegos. Situacija, kai klubą paliko Vladimiras Čeburinas atrodė labai prasta, tačiau Džiaukštas, įkvėpęs pasitikėjimo visai komandai, ją atvedė į tą tikslą, kurį labai norėjo pasiekti nauja vadovybė prieš pradedant kurti planus 2026 sezonui. Jie iškovojo vietą pirmajame trejete bei galimybę žaisti UEFA Konferencijų lygos atrankoje. Puiku.

Vis tik iš naujo prikeliant „Žalgirį“ su ambicingais akcininkais, ambicingais žmonėmis aplink klubą galbūt buvo galima tikėtis ir kito pasirinkimo, šiuo atveju išskiriant Andrių Skerlą. Ši opcija atrodė kaip pati geriausia visoje rinkoje. Žmonės futbolo užkulisiuose turėjo žinoti, kad Skerlos ir „Hegelmann“ santykiai baigsis.

A. Skerla yra ir dirbęs „Žalgiryje“, pats yra vilnietis, tad, atrodo, pasamdyti vieną geriausių Lietuvos futbolo trenerių būtų puikus sprendimas, įsibėgėjančiam projektui. Vilnietis taip pat turi puikų ryšį su buvusiu „Hegelmann“ sporto direktoriumi Giedriumi Klevinsku, kuris perėjo būtent į „Žalgirį“. Galiausiai buvo priimtas sprendimas nemaža dalimi paremtas emocija – likti su Rolandu Džiaukštu. Kaip ir minėjau, sprendimą galima suprasti dėl rezultatų praeito sezono pabaigoje. Tiesa, žaidimo kokybė į sezono pabaigą vėl smuktelėjo, kai kurie taškai buvo iškovoti sėkmės pagrindu. Kaip ir parodė serialas, Džiaukštas yra puikus vyras, tačiau loginė pusė prašė pasamdyti buvusį „Hegelmann“ trenerį.

Šiuo metu Skerla treniruoja Lietuvos U-21 rinktinę, jis nėra pririštas prie jokio klubo, tad pernelyg didelių kliūčių susigrąžinti jį į „Žalgirį“ neturėtų būti ir neabejoju, klubo vadovai tai turi omeny. Sezono pradžia (9 taškai per 5 turus bei 6 taškų atsilikimas nuo „Kauno Žalgirio“) nėra labai įtikinanti, tad pažiūrėsime kaip situacija vystysis toliau.

Priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno

Vienas iš labiausiai intriguojančių dalykų, kurį matysime ateityje, yra sustiprėjusi Kauno ir Vilniaus futbolo priešprieša, kurią pagaliau matysime ne tik krepšinyje. Apie tai užsiminė ir „Kauno Žalgirio“ direktorius Mantas Kalnietis, pristatęs ir klubo biudžetą kitam sezonui.

Per biudžeto pristatymą M. Kalnietis sakė: „Aš stebiu viską, kas vyksta Lietuvos futbole. Ta priešprieša bus. Aš gimęs ir išauklėtas, kad Vilnius-Kaunas turi būti priešprieša. Žiūrėjau jų serialus, mačiau, kad jie turi sirgalius, o fanai ir istorija yra kiekvienos sporto organizacijos vienas iš pamatinių dalykų. Gera chebra, bet jie niekada nebus mano draugai, nes aš visada norėsiu, kad mes laimėtume. Mes esame sporto miestas, viskas prasideda nuo pradžių ir mes išaugsime, konkuruosime ir laimėsime.“

Šią akimirką „Kauno Žalgiris“ atrodė žymiau labiau pasiruošęs laimėti A lygą, žvelgiant iš sportinės pusės. Lyginant biudžetus, „Kauno Žalgiris“ į sezoną žengia su 4,5 mln. eurų, Vilniaus klubas su 4,135 mln. Pasižiūrėjus viską iš kitos pusės, įdomu kiek šių priešprieša gali būti pasitarnauti Lietuvos klubinio futbolo populiarinimui bei įdomu, kiek klubai gali pasipelnyti iš to.

Normalu, kad šiais metais „Kauno Žalgiris“ turėtų pasinaudoti atsinaujinusio Vilniaus klubo korta bei tikėtis rekordinių A lygos lankomumo skaičių per šių komandų susidūrimus. Kalbant apie sostinės klubą, jie kalba apie „sold-outus“ per šias rungtynes buvusiame LFF stadione. Ten turėtų būti rimtas vakarėlis, kurį reikėtų pernešti į architektūros stebuklą, kurio Lietuvoje jau nesitikėjome išvysti. 

Futbolo kultūra, kurią teks perkelti į Nacionalinį stadioną

Lietuvoje mes turime tam tikrą krepšinio kultūrą, kurią ypač galima pajausti Kaune, Vilniuje, tačiau iki futbolo kultūros, kurią gali pamatyti į užsienį išvykę futbolo aistruoliai, mums yra dar labai, labai toli. Šį sezoną į tai pinigus investuoja „Kauno Žalgiris“, tačiau didžiausia atsakomybė, mano nuomone, kris ant Vilniaus „Žalgirio“ klubo, kuris dabar turi visus įrankius tai perkelti į patį Nacionalinį stadioną.

Prieš sezoną Andrius Tapinas kalbėjo net apie dvi fanų zonas FK Žalgirio namų stadione, kas žinant visą stadioną išdėstymą atrodo ir kiek nerealu, tačiau parodyta ambicija yra teisinga. Jis kalbėjo apie muzikinės grupės pasirodymus, apie dėmesį transliacijoms, animatorius vaikams, naują alaus bei maisto tiekėją, taip pat apie dėmesį kainoms.

Manau, jog kainos stadione šio projekto pradžioje yra tikrai svarbu. Jeigu žmonės, kaip pavyzdys, turės už burgerį mokėti po 15 eurų, už vandenį po 4 eurus, o už alų po 8 eurus, tai nebus tas momentas, kuris labai žavės naujus klientus t.y pirmąsyk stadione apsilankančius žiūrovus. Šioje situacijoje reikės „Žalgiriui“ atrasti tą aukso viduriuką bei laviruoti. Norisi jiems turėti tą 2 tūkstančių žiūrovų vidurkį TOPLYGOS rungtynėse, norisi kurti kultūrą, o, be abejonės, pagrindinis tikslas bus tai pernešti į Nacionalinį stadioną, kuris, panašiai, 2027 metų rudenį turėtų iškilti.

Nacionalinis stadionas, žinoma, turėtų intrigoti didžiąją dalį Lietuvos žmonių, ne tik vilniečius. Tai daugiau nei 20 metų yra tikras pajuokos objektas, kuris galiausiai turėtų būti pastatytas, taip atrodo šią akimirką. Kaip socialiniuose tinkluose rodė Tapinas, kėdės ten gali būti nudažytos žaliai baltai, kiti dalykai taip kol kas atrodo apgalvoti. Europos turnyro rungtynės su Vilniaus „Žalgiriu“ ten gali būti sausakimšos ir net nereikia abejoti, kad tai yra šio ambicingo klubo vizijoje – būtent tada Mindaugas Kasperūnas, Andrius Tapinas ir Tadas Burgaila galės nusišypsoti ar net džiaugsmo ašarą išspausti.

View this post on Instagram

A post shared by FK Žalgiris Vilnius

Su tokiu atsinaujinusiu Vilniaus „Žalgiriu“ dabar Lietuvoje turime net du labai ambicingus futbolo klubus. Apskritai, ateitis atrodo labai šviesi. Tiesa, jos šviesumas priklausys ir nuo rezultatų Europoje. Vasarą pamatysime, kaip šie du Lietuvos futbolo flagmanai įtvirtins (arba ne) savo vardą su pasirodymais tarptautiniuose vandenyse.