Apie C. Reddisho sunkų įsiliejimą kalbėjęs D. Songaila: „Stengiamės jam duoti kamuolį“

2025-09-26 16:58 © LTU basketball nuotr.

Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia „Betsson“, šį sezoną debiutuoja nemažai žaidėjų, bet debiutuoja ne vien jie – ir treneriai. Toks yra Darius Songaila, perėmęs „Šiaulių“ ekipos vairą. Jam tai – ne tik debiutiniai metai Šiauliuose, bet ir apskritai vyr. trenerio poste.

Jau porą metų jaučiau, kad noriu dirbti vyr. treneriu – tai LKL.lt sako D.Songaila. 47-erių specialistas yra sukaupęs nemažą patirtį kaip asistentas Kauno „Žalgiryje“, San Antonijaus „Spurs“ ir Manisos BBSK klube, vis tik didžiausią įtaką per šį laikotarpį lietuviui padarė Greggas Popovičius.

Šiaulių komanda šį LKL, kurią remia „Betsson“, sezoną, pradėjo pergale Gargžduose ir pralaimėjimu prieš „Žalgirį“. D.Songaila pripažįsta, kad kol kas komandai reikia laiko ir ši nedemonstruoja tokio braižo, kokio nori štabas.

Dabar šiauliečių kelyje – „Jonavos Hipocredit“ klubas, kol kas nelaimėjęs nė sykio. Rungtynės šeštadienį, 19 valandą, jas stebėkite BTV ir „Telia Play“ platformoje.

„Tai mums bus trečios rungtynės per septynias dienas, turime gana trumpą suoliuką dėl minėtų traumų, tos rotacijos mažesnės ir kai kurie žaidėjai rungtyniauja daug minučių. Žiūrėsime, kaip atstovėsime fiziškai“, – prieš susitikimą sakė treneris.

LKL.lt – pokalbis su D.Songaila apie naujas pareigas, darbų Šiauliuose pradžią, komplektaciją, Cameroną Reddishą ir ryšį su G.Popovičiumi.

– Jums kaip lietuviui, čia pradėjusiam asistento karjerą, LKL, kurią remia „Betsson“, yra gerai pažįstama lyga. Bet ar atradote čia kažką naujo, pradėjęs darbus vyr. trenerio pareigose?

– Kol kas sezonas tik prasidėjo – praėjo dvejos rungtynės, nelabai buvo, ką naujo pastebėti. Šiaip malonu grįžti į Lietuvą, dirbti čia, gal sezono eigoje kažkas naujo išryškės, kol kas sunku kažką pasakyti.

– Ko labiausiai pasiilgote iš Lietuvos krepšinio?

– Labiausiai pasiilgau paprasčiausiai buvimo namie, nes per tuos septynerius metus užsienyje lietuviškas krepšinis buvo atitolęs.

– Priešsezoniniame interviu esate sakęs, kad jau norėjosi pradėti vyr. trenerio kelią. Ką pajautėte ir kaip supratote, kad būtent dabar tam tinkamas laikas?

– Apie tai galvojau jau apie dvejus metus, bet daug ką lemia paprasčiausiai pasiūlymai. Pasitaikė tokia proga darbus pradėti Lietuvoje, atsižvelgiau į savo norą, į šeimos situaciją, prisidėjo ir vasara su U20 rinktine, kad viskas taip susiklostytų.

– Daug jaunų trenerių sako, kad pradėti vyr. trenerio karjerą ir rasti galimybę nėra taip lengva. Ar pajautėte tai?

– Trenerių yra daug, visi nori vyr. trenerio darbo, bet tų pozicijų nėra daug ir jos nėra dalijamos kiekvienam. LKL, kurią remia „Betsson“, žaidžia 9 komandos, tad darboviečių nėra daug. Kad gautumei darbą, vis tiek reikia susikrauti patirties bagažą.  Gal man iš dalies ir pasisekė gauti šį pasiūlymą, kita vertus, manau, buvau tam pasiruošęs.

– Asistentu pradirbote praktiškai dešimtmetį. Kuris kolega treneris per šį laiką jums padarė didžiausią įtaką, formuojant požiūrį ir filosofiją?

– Daugiausiai laiko vis tiek praleidau San Antonijuje, tad sakyčiau, kad Greggas Popovičius. Vis tiek šešeri metai su šiuo žmogumi, daug braižo ir filosofijos pasisėmiau iš jo. 

– Ar su šia Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) legenda palaikote ryšį iki šiol?

– Sezono pradžioje buvome susirašę, jis man palinkėjo sėkmės, tą patį pasakiau jam, palinkėjęs sveikatos.

– Kaip manote, per šį sezoną jis įsijungs bent dalį kažkurių „Šiaulių“ rungtynių?

– Tikrai ne (Juokiasi).

– Jūsų vardas – gerai žinomas krepšinio pasaulyje, bet ar Dariaus Songailos pavardė dar kažką sako ir turi svorį dabartiniams jūsų žaidėjams?

– Lietuvos žaidėjai vis tiek geriau pažįsta ir prisimena tą vardą, o užsieniečiai, jaunesnė jų karta, nelabai prisimena senos kartos NBA žaidėjus. Vis tik kai ateini pas trenerį, būdamas krepšininku pasidomi, kas jis, kokiame lygyje ką veikė. Tada būna, kad žaidėjai ateina ir sako: jūs, treneri, ten buvote, ten žaidėte.

– Kartais yra nuomonė, kad lietuviai LKL, kurią remia „Betsson“, gauna gal net didesnį spaudimą kaip treneriai nei užsieniečiai. Ar tame, jūsų nuomone, yra tiesos?

– Tai vis tiek mano pirmas darbas, sunku su kažkuo lyginti. Aišku, Lietuvoje visada yra taip, kad klubų galimybės leidžia, ką leidžia, bet visi visada nori aukščiausių rezultatų. Natūralu, kad kasmet norima pasirodyti geriau. Tas spaudimas yra bet kurioje šalyje, kur bedirbtumei.

– Su kokiomis asmeninėmis ambicijomis pats atvykote į „Šiaulius“?

– Pirmiausiai norisi, kad sezonas būtų geresnis nei pernai, kad patektume į atkrintamąsias ir pasirodytume geriau nei prieš tai. Sezono eigoje žiūrėsime, kaip atrodysime, išsigydę traumas bei galutinai susikomplektavę.

– Kiek patenkintas likote vasaros komplektacijos darbais?

– Buvo tikrai gerų pasirašymų, aišku, skaudu, kad pora žmonių su traumomis, bet situacija yra, kokia yra. Sportas tokia sritis, kur traumos neišvengiamos, reikia suprasti ir lauksime žmonių sugrįžtančių.

– Kaip reagavote, kai traumą rinktinėje patyrė Siimas-Sanderis Vene?

– Taip, jis buvo vienas tų, apie kurį kalbėjau. Norėjosi, kad žaidėjas atvyktų į klubą sveikas, bet taip nenutiko. Laukiame jo, tikimės, kad per 2–3 savaites jis galės prisijungti prie komandos ir pradės po truputį judėti.

– Su estu esate kartu rungtyniavę Kauno „Žalgiryje“. Nekeista treniruoti buvusį savo komandos draugą?

– Tas pats su Vaidu Kariniausku – žaidžiau vieną sezoną kartu ir su juo. Bet nuo to laiko praėjo jau 10 metų, vis tiek laiko tarpas nemažas, nesakyčiau, kad yra labai keista.

– Kiek vasaros darbus „Šiauliams“ lengvino tiek jūsų paties, tiek Gino Rutkausko pažintys ir turimi kontaktai?

– Labai didelė dalis nuopelno yra Gino, reikėjo ir man atlikti daug telefoninių pokalbių, įtikinėjant ir aiškinant, ko norime ir kokia yra situacija. Yra darbo dalis. Vis tiek žiūri žaidėjus, nori juos prisivilioti, natūralu, turi kažkaip juos įkalbinėti.

– Kieno buvo didžiausias indėlis, prisiviliojant Cameroną Reddishą iš NBA aplinkos?

– Prisidėjo daug žmonių: ir Ginas, ir aš, buvo daug pokalbių ir su agentu, kaip situaciją pateikti, ką Camas gali pasiimti iš „Šiaulių“ ir ką jis gali duoti mums.

– Kokius kozirius reikėjo mesti ant stalo, kad Šiauliai suviliotų NBA žaidėją?

– Dominame ne miestu, jis yra toks, koks yra – geras Lietuvos miestas. Bet Camas supranta, į kokią situaciją atvažiuoja, jam tai tramplinas kažkur aukščiau. Dabar viskas priklausys nuo jo paties. Jam reikia įeiti į gerą sportinę formą ir rodyti krepšinį, kurį rodyti gali.

– Kas kol kas amerikiečiui yra sunkiausia: ar prisitaikyti prie europietiško krepšinio, ar labiau koją jam kiša sportinės formos trūkumas?

– Susideda ir fizinės formos nebuvimas, ir pirma savaitė buvo sunki dėl laiko skirtumo. Po truputį jis su kiekviena treniruote ir rungtynėmis gėrėja. Manau, dar užtruks laiko, kol jis toks tokiu žaidėju, kokiu jį įsivaizduoju. Tikėkimės, kad forma ateis kuo anksčiau.

– Ar pats C.Reddishas nebuvo nusiteikęs, kad jam seksis lengviau – kad atvykęs į LKL, kurią remia „Betsson“, jis iškart dominuos?

– Nemanau. Vis tiek jis atvyko į suaugusių krepšinį – ne į penktą lygą. Bet kokiame sporte bus sunku, jei fizinė kondicija neleidžia tau daryti dalykų, kurie tau įprasti. Nesvarbu, kokia tai lyga: Lietuvos, Eurolyga ar NBA, kad žaistumei krepšinį, turi būti geroje formoje.

– Ar jums kaip treneriui nekilo apmąstymų ir baimių, kad jei per daug žaidimo būtų statoma ant C.Reddisho, jam potencialiai išvykus daug kas „Šiauliuose“ gali sugriūti?

– Kol kas nelabai ir statome ant jo, tas žaidimas labiau komandinis. Taip, stengiamės jam duoti prisilietimų prie kamuolio, kad įgautų formą, pajustų krepšinį ir žaidimą su kamuoliu, bet jis tikrai nepastatytas ant jo.

– Turite dar tris legionierius. Kaip jiems sekasi įsilieti į LKL, kurią remia „Betsson“?

– Esu tikrai labai patenkintas tiek Hendersonu, tiek McKnightu, tiek Brownu. Jie tikrai labai gerai įsiliejo į komandą, į lygos krepšinį, esu nustebintas. Jiems sekasi tikrai gerai.

– Kol kas legionieriai yra „Šiaulių“ vedliai, bet kaip manote, ar sezono eigoje daugiau vaidmens gali įgyti ir lietuviai, ar vis tiek užsieniečiai bus tie, ant kurių pečių bus tempiama ekipa?

– Visi žaidėjai bus labai svarbūs. Kol kas sužaidėme tik dvejas rungtynes, turime keturis ratus, plius, Citadele KMT. Kažkuriais momentais reikės remtis ne tik legionieriais, reikės ir vietinių, kurie turės patraukti komandą.

– „Šiauliai“ ne kartą tapo lietuviams tramplinu į aukštesnį lygį. Kaip manote, šį sezoną gali būti tokių pavyzdžių?

– Viskas priklausys nuo pačių žaidėjų, jų atsidavimo. Jei žmogus atvažiuoja ir galvoja, kad vien atvažiavimas jam taps tramplinu, taip nebus niekada. Reikia įdėti darbo, laiko, pastangų, kad atsispirtumei. Čia ne tik treneriai, bet ir žaidėjai tai kontroliuoja, o mes iš savo pusės padarysime, ką galėsime.

– Daug kas įsivaizdavo, kad „Šiauliai“ rodys greitesnį žaidimą su daugiau greitų atakų. Ar dabartinis komandos stilius atitinka jūsų norus, ar vis tik norisi jį pagreitinti?

– Kol kas braižas nėra toks, kokio norisi, nėra to greičio ir atakų. Esame mažesni, tai ypač pasirodė rungtynėse su „Žalgiriu“. Norint bėgti, turi nusiimti kamuolį, o kai jo nenusiimi, negali ir bėgti. Reikės ties tuo dirbti, gerinti situacijas, kad žaistume taip, kaip norime.

– Pirmą pergalę į sąskaitą įsirašėte Gargžduose. Kažkiek nukrito akmuo, kuomet sezoną pradėjote sėkmingai?

– Kiekviena pergalė yra pliusas ir geriau nei pralaimėjimas. Rungtynių bus daug, norėtųsi, kad į kiekvienas jų žaidėjai žiūrėtų profesionaliai, ne tik prieš stipresnius varžovus.

– Jūsų būsima oponente – „Jonava Hipocredit“. Kol kas jonaviečiai pergalių neturi, bet kuo gali būti pavojinga ši ekipa?

– Tai mums bus trečios rungtynės per septynias dienas, turime gana trumpą suoliuką dėl minėtų traumų, tos rotacijos mažesnės ir kai kurie žaidėjai rungtyniauja daug minučių. Žiūrėsime, kaip atstovėsime fiziškai.

– „Šiaulių“ laukia pirmas mačas prie savų sirgalių, kokią atmosferą norėtųsi išvysti?

– Norėtųsi geriausios: kad žmonės ateitų pažiūrėti į mūsų komandėlę, palaikytų, žaidėjams svarbu pajausti namų arenos dvasią ir palaikymą. Tikėkimės, bus gerai.