„Pirmasis kėlinys“: L. Vaištaras tapo lygos debiutantų komandos „klijais“

2026-05-15 15:35

Gargždų klubo puolėjas Laurynas Vaištaras šiemet debiutuoja LKL čempionate, kurį remia „Betsson“. Plungės krašto sportininkas prisipažįsta, jog sezono minutės auga ir jo vaidmuo komandoje plėtėsi dėl nuoseklaus darbo. Vis dėlto L. Vaištaras turi svarbų vaidmenį už aikštelės ribų: yra tiltas tarp Lietuvos charakterio ir amerikietiškos energijos.

Aptariant pirmąjį LKL sezoną, kurį remia Betsson, apie mažą krepšinio virtuvę ir ryšį su broliu – rubrikos „Pirmas kėlinys“ pokalbiui.

– Pirmieji Jūsų metai LKL, kurią remia Betsson, sugrįžus iš JAV. Nuo 1 iki 10, kokiu įvertintumėte savo debiutinį sezoną?

– Gana solidus 8 balai, nes pradžia gal ne visiškai tokia, kaip įsivaizdavau, bet su atkakliu darbu ir nuosekliomis treniruotėmis viskas ėmė kilti į priekį ir vis gerėjo.

– „Gargždai“ taip pat yra lygos debiutantai. Kaip vertinate savo asmeninį vaidmenį naujoje komandoje?

– Manau, kad dabar jau suradau savo rolę, pagaliau, po tam tikro laiko. Nebuvo labai lengva, sakyčiau, nes, kaip minėjote, mano pirmieji metai, tad vėl reikėjo susipažinti su europiniu krepšiniu grįžus iš JAV. Ir pajusti visus komandos narius bei trenerį: ko tikisi, ko nori. Manau, kad šio sezono metu visi jau turime aiškias roles ir jas gerai įgyvendiname.

– O kaip dėl komandos neformaliai? Dažnai pasitaiko neformalos rolės: vienas – tėvų, kitas – DJ, trečias – juokdarys… Kokią sau priskirtumėte rolę?

– Aš gal visus sujungiu: ir amerikiečius, ir lietuvius. Kadangi praleidau penkerius metus JAV, žinau, kaip ten bendrauja, kokia jų kultūra, su lietuviais taip pat sutariu puikiai. Galbūt yra tas „glue guy“, kurį galima sakyti, visus sujungia, nuolat pakelia nuotaiką. Kai reikia, pakalbinus komandos draugus, pralinksmina ir smagiai leidžia laiką.

– Savo karjeroje žaidėte su įvairių numerių marškinėliais: nuo 12 numerio Kauno „Žalgirio“ antroje komandoje iki 24 Lietuvos jaunių rinktinėje. NCAA ir dabar LKL, kurį remia Betsson, pasirinkote 22 numerį. Kokia jo reikšmė, jei tokią turi?

– Numerio reikšmė gal nėra, bet norėjau grįžti prie 12, kai buvau universitete, bet buvo užimtas. Norėjau pasiimti 24, tai buvo užimtas ir tada tiesiog sudėjau šituos du numerius į vieną ir gavosi 22. Taip ir liko. Universitete šis derinys labai prilipo ir patiko, kai grįžęs į Lietuvą nusprendžiau tęsti šį numerį.

– NCAA „Campbell Fighting Camels“ komandoje žaidėte su kitu lygos debiutantu, „Šiaulių“ gynėju Cedricu Hendersonu. Kokia buvo reakcija sužinojus, kad jis atvyksta žaisti į Lietuvą?

– Buvau tikrai nustebęs ir šitas atėjimas man parodė, kad pasaulis yra nedidelis ir kad mes visi esame toje pačioje virtuvėje. Iš tiesų labai džiugu, kad jis turi tokią galimybę pamatyti Lietuvą ir pasidalinti kultūra. Jis parodė JAV ir tikimės, kad turėsiu galimybę jam parodyti šiek tiek Lietuvos.

– O kaip sportinis azartas žaidžiant prieš buvusį komandos draugą? Ar yra noras įrodyti, kaip pavyko patobulėti?

– Taip, yra. Dažnai kyla didesnė motyvacija – stengies kovoti dėl kamuolių, nes rungtynėse kartais pasitaiko šnekų. Tačiau po mačo viskas grįžta į pamatą: pasikalbame, pajuokaujam ir judame pirmyn kartu.

– „Gargždai“ prieš „Šiaulius“ žaidė pirmąsias šio sezono LKL, kurią remia „Betsson“, rungtynes. Kokiais žodžiais apsikeitėte susitikę pirmą kartą koridoriuje ar aikštelėje?

– Kiek prisimenu, paklausiau Cedrico, ką jis veikia Lietuvoje po tiek toli atvykęs. Jis pasakė, kad jam įdomu pamatyti. Kaip ir minėjote, kai mes žaidėme JAV kartu, jis jau žinojo apie Lietuvą, o dabar gali savo akimis pamatyti mūsų kultūrą.

– Jūsų brolis Arnas taip pat yra krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Jūsų gimtojo miesto, Plungės, „Olimpo“ ekipoje. Ar dažnai dalijatės patarimais vienas kitam?

– Taip, dažnai jis atvažiuoja pažiūrėti mūsų rungtynių į Gargždus, o aš dažnai nuvažiuoju pažiūrėti, kaip jis ten atrodo. Smagu! Aš jam dažnai duodu patarimų, bet jis taip pat kartais, pastebėjęs ką nors geriau padaryti, duoda ir nedvejodamas. Turime malonų ryšį: visada norisi būti geresniems. Aišku, Arnui dar reikia truputį valgyti sriubos, bet viskas gerai. Kiekvieną vasarą dirbame kartu: aš kažką parsinešu iš JAV, jam parodyti, jis irgi ką nors atneša.

– O kieno patarimai – jūsų ar brolio jums – būna taikesni?

– Manau, kad mano. Aš pasiimsiu šitą. Tiesiog turiu daugiau patirties: esu matęs daugiau skirtingo krepšinio, tačiau Arnelis taip pat nestovi už akių.

– Ar yra patarimas, kurį pasakė šeimos narys, treneris, kuriuo Jūs vadovaujatės kiekvieną dieną? Koks jis būtų?

– Daug jų yra, bet disciplina ir sunkus darbas visada duoda vaisių. Nesvarbu, ar sunku, ar nenori, ar tinginiauji, reikia išlikti stabilam, daryti tai, ką myli ir kuo mėgsti. Tiesiog visada nepasiduoti, nepalūžti, nes kas nenugali, tas mus stiprina.

– Užaugote „Žalgirio“ jaunimo sistemoje su Gyčiu Masiuliu, Roku Jokubaičiu, Ignu Sargiūnu; vėliau krepšinio įgūdžius tobulinote penkerius metus NCAA lygoje. Per tą laikotarpį tikriausiai sutikote žinomų žmonių; kas būtų jūsų žymiausias asmuo mobilaus kontaktų sąraše?

– Tikriausiai Rokas Jokubaitis, kurį dabar galėčiau paskambinti ir tikrai atsilieptų. Su juo gerai sutariame, o kaip sakėte, pažinčių kraštovaizdis iš krepšinio pusės yra tikrai platus. Kartais atsiranda tokių žmonių, apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs, kad tai įmanoma.

– O kokį palinkėjimą norėtumėte perduoti būsimiems LKL, kurią remia „Betsson“, debiutantams?

– Išlaisvinti nuo pat pradžių. Nereikia labai įsitempti sakant „oi, čia LKL“, galbūt visada svajojome grįžti į šią lygą. Nėra čia taip baugu. Kai esi pasiruošęs, gali atvykti ir parodyti, ką tikrai gali – ir visi tikisi pamatyti, ką tu moki, ką tu darai kiekvieną dieną. Ir patirtis, ir drąsa – daugiau drąsos.