D. Zubraus kelias į ledo ritulį

2025-11-28 23:24 © hockey.lt nuotr.

Tinklinis ir ledo ritulys – sporto šakos, kuriose Lietuva negali pasigirti svaiginančiais laimėjimais. Sąlygų išugdyti pasaulinio lygio tinklininkus ir ledo ritulininkus mūsų šalyje, reikia pripažinti, niekada nebuvo. Todėl neverta stebėtis, kad vienas garsiausių Lietuvos tinklininkų ir vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų vertingiausias pamokas gavo svetur.

Nusistebėti galima nebent dėl vieno sutapimo – ir tinklininko Vasilijaus Matuševo, ir ledo ritulininko Dainiaus Zubraus kelias į žvaigždes ėjo per Ukrainos miestą Charkivą.

1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių čempionas V.Matuševas (gimė 1945 m. spalio 18 d., mirė 1989 m. spalio 24 d.) laikomas geriausiu visų laikų Lietuvos vyru tinklininku. D.Zubrus (gimė 1978 m. birželio 16 d.) yra vienas iš dviejų Lietuvos ledo ritulininkų, žaidusių Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL).

Lietuvos tinklinio treneriai pokario metais išugdė keletą žymių žaidėjų, tačiau tuo metu, kai Žagarynėje (tada Salako valsčius, dabar Ignalinos rajonas) gimęs V.Matuševas atvyko į Lietuvos sostinę, Vilniaus „Dinamo“ komanda buvo kažkur nusimetusi SSRS pirmenybių antrojoje pakopoje. Perspektyvos Vilniaus ekipoje buvo miglotos, bet stipresnių komandų treneriai iš kitų sovietinių respublikų savo užrašinėse jau buvo pasižymėję šio jauno vilniečio vardą.

Pats V.Matuševas taip pat suprato, kad geriau atsiskleisti mėgstamo žaidimo aikštėse įstengs kitur, todėl 1966 m. išvyko į Charkivą. Ten gabus tinklininkas pradėjo žaisti „Burevistnik“ („Audronaša“) komandoje ir mokytis Charkivo pedagoginiame institute.

Nors „Burevistnik“ (vėliau „Lokomotiv“) nė sykio nelaimėjo SSRS pirmenybių medalių, galingu smūgiu pasižymėjęs 186 cm ūgio žaidėjas nuolat kėlė didelį galvos skausmą net stipriausiems varžovams. Todėl nereikėjo ilgai laukti, kad V.Matuševas būtų pakviestas į SSRS rinktinę. Rinktinės lyderiu jis netapo, tačiau keliavo į 1968 m. Meksiko olimpines žaidynes, iš kurių parsivežė aukso medalį, o po metų dalyvavo Pasaulio taurės turnyre.

Lietuvos tinklininkas Charkive buvo mėgstamas ir gerbiamas, tačiau tinklinio komanda didelio miesto valdžios dėmesio negaudavo. Kai Charkivo tinklininkai iškrito į antrąją pakopą, didelės motyvacijos likti Ukrainoje nebuvo ir 1974 m. namų trauka parginė V.Matuševą į Vilnių.

Vilniuje tuo metu ant kojų stojosi „Kuro aparatūros“ komanda, kurios vadovai atkakliai kalbino olimpinį čempioną grįžti į gimtinę. Būtent su V.Matuševo vardu siejamas didžiausias Lietuvos vyrų tinklinio pakilimas. V.Matuševas, vos grįžęs iš Charkivo, tapo „Kuro aparatūros“ žaidžiančiuoju treneriu, baigęs žaisti liko dirbti vyriausiuoju treneriu ir per kelis sezonus nuvedė komandą į SSRS pirmenybių aukščiausiąją lygą.

V.Matuševas treniravo „Kuro aparatūrą“ iki pat mirties. Deja, olimpinio čempiono netekome labai anksti. Širdies liga sirgęs V.Matuševas anapilin išėjo praėjus kelioms dienoms po 44-ojo gimtadienio.

Tai, kad ledo ritulininkas D.Zubrus patraukė tinklininko V.Matuševo pėdomis, buvo tik sutapimas. Užtat itin sėkmingas sutapimas, nes Charkive gautos pamokos buvo neįkainojamos kopiant į sporto aukštumas.

Elektrėniškis D.Zubrus į Charkivą išvyko labai anksti – būdamas vaikas. Žaisti ledo ritulį jis pradėjo sekdamas dvejais metais vyresnio brolio Andriaus pėdomis, bet labai greitai ledo ritulio aikštėje ėmė rodyti gerokai daugiau sugebėjimų nei vyresni. O išskirtinį Dainiaus talentą pastebėję ledo ritulio specialistai iškart suprato, kad norint šį talentą brandinti vien Elektrėnų ledo ritulio mokyklos neužteks.

Dainiui buvo vos vienuolika metų, kai tėvai sukrovė lagaminus ir išlydėjo jį į tolimąją Ukrainą. Pasirinkimas galbūt atrodė keistas, nes Charkivas niekuomet nebuvo stiprus ledo ritulio centras, tačiau kaip tik tuo metu šiame mieste vaikų ledo ritulio grupę subūrė jaunas Ukrainos specialistas Ivanas Pravilovas.

„Družba-78“ („Draugystė“) ledo ritulio mokyklą įkūręs I.Pravilovas taikė paties sukurtą savitą treniruočių metodiką, kuri buvo stebėtinai veiksminga. D.Zubrus buvo geriausias, bet ne vienintelis to patvirtinimas. Kokių pamokų gavo elektrėniškis ir ko buvo verta ši Charkivo ledo ritulininkų grupė, puikiai atskleidžia tas faktas, kad iš jos į NHL pateko ne vien D.Zubrus, bet ir jo bendraamžis Dmytras Jakušinas, kuris yra vienas iš vos septynių NHL komandose žaidusių ukrainiečių (beje, kiti šeši buvo kijeviečiai), o dar du tais pačiais metais gimę vaikinai buvo pakviesti NHL naujokų biržoje.

„Družba-78“ pavadinimas skambėjo net ledo ritulio tėvynėje Kanadoje. Charkivo komanda buvo pakviesta žaisti Kvebeke rengiamame tradiciniame „Pee-Wee“ vaikų turnyre, kuriame dalyvauja visi gabiausi jauni Šiaurės Amerikos ledo ritulininkai. „Družba-78“ ne tik žaidė šiame turnyre, bet ir 1992 m. tapo jo nugalėtoja. Per šį turnyrą 14-metis D.Zubrus pateko į Šiaurės Amerikos ledo ritulio specialistų akiratį ir iš jo nedingo.

Jaunasis Lietuvos ledo ritulininkas Charkive treniravosi šešerius metus. Iki tol, kol 1995 m. išvyko į Pembruko „Lumber Kings“ komandą (Ontarijas) ir pradėjo žaisti vienoje iš Kanados jaunių lygų.

D.Zubrus nepamiršo, kur gavo vertingas ledo ritulio pamokas. Jau tapęs profesionalu padėdavo „Družba-78“ komandai ir finansiškai, ir prisidėdamas prie jaunųjų charkiviečių išvykų į Šiaurės Ameriką. Ukraina taip pat nepamiršo D.Zubraus. Ukrainos sporto žiniasklaida, rašydama apie NHL įvykius, minėdavo ne tik ukrainiečius, bet ir lietuvį, bei nuolat primindavo, kad jis yra Charkivo ledo ritulio mokyklos auklėtinis.

Kai Ukrainos rinktinė pirmą kartą iškovojo olimpinį kelialapį ir ruošėsi dalyvauti 2002 m. Solt Leik Sičio žaidynėse, Ukrainos ledo ritulio vadovai kalbino D.Zubrų žaisti jų rinktinėje. Kitas NHL rungtyniavęs lietuvis Darius Kasparaitis tuo pat metu įkyriai tempė tautietį į Rusijos rinktinę, tačiau D.Zubrus atmetė abu kvietimus. Taip elektrėniškis atsisakė bet kokios olimpinės galimybės, nes buvo aišku, kad su Lietuvos rinktine tapti olimpiečiu nepavyks. Kaip kartą pajuokavo brolis Audrius Zubrus, „Lietuvos rinktinė neturėtų galimybės patekti į olimpines žaidynes net su keturiais dainiais“.

D.Zubraus norui padėti Lietuvos rinktinei kelią dažniausiai užkirsdavo nesuderinti tvarkaraščiai. Pasaulio pirmenybių žemesniųjų pakopų turnyrai rengiami tuo metu, kai dar tęsiasi NHL sezonas, todėl geriausi ledo ritulininkai atvykti negali.

Vis dėlto D.Zubrus per keturis turnyrus prisidėjo prie Lietuvos rinktinės, o 2018 m. padėjo jai pakilti į aukštesnę pirmosios pakopos A grupę. Beje, šiemet Lietuvos rinktinė po metų pertraukos grįžo į A grupę, laimėjusi Taline vykusį B grupės turnyrą.

Po auksinio 2018 m. pasaulio čempionato Kaune pačiūžas ant vinies pakabinęs D.Zubrus jau septynerius metus vadovauja šalies ledo rituliui – jis yra asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentas.