Geriausio Lietuvos gimnasto tikslas – grįžti į olimpines žaidynes © AFP nuotr.

Gimnastas Robertas Tvorogalas šią vasarą antrą kartą tapo Europos čempionu. Šį titulą pelnyti jam nesutrukdė net patirta kelio trauma. Deja, šią savaitę vykstantį pasaulio čempionatą Indonezijoje jam jau tenka praleisti dėl traumos. Vis tik 31-erių sportininkas neslepia noro bandyti laimę ketvirtose olimpinėse žaidynėse, kurios vyks Los Andžele 2028-aisiais.

Vizitinė kortelė

Vardas, pavardė: Robertas Tvorogalas

Gimė: 1994 m. spalio 5 d.

Gimtasis miestas: Vilnius

„Jeigu tik sveikata leis, tikrai galvosiu apie Los Andželą. Jeigu būsiu be kojos, tada turbūt jau nelabai pavyks“, – juokaudamas sako vilnietis.

Paskutinę pavasario dieną Europos sportinės gimnastikos čempionate Vokietijoje R.Tvorogalas suspindėjo pratimų ant skersinio finale ir pasipuošė aukso medaliu. Lietuvis už savo pasirodymą gavo 14,300 balo: už programos sudėtingumą skirta 5,4 balo, už atlikimą – 8,9 balo.

Tai antras R.Tvorogalo Europos pirmenybių aukso medalis, o tokio rango varžybų prizininku tapo jau penktą sykį: Lietuvos gimnastas auksu pasipuošė ir 2020-aisiais, tais pačiais metais iškovojo pratimų ant lygiagrečių rungties bronzą, o 2022 ir 2024 m. pasirodymą ant skersinio vainikavo sidabras.

Kaip minėta, nuskinti antrą auksinį medalį nesutrukdė ir tai, kad į finalą jis žengė traumuotas. „Buvo daug minčių, kad galime ir nesudalyvauti Europos čempionate, bet Roberto charakteris stiprus“, – pabrėžia sportininko treneris Jevgenijus Izmodenovas.

„Traumą patyriau dar prieš čempionatą, bet sveikata buvo pagerėjusi, – sako R.Tvorogalas. – Europos čempionate dar kartą traumavau tą pačią koją. Atrodė, kad viskas gerai, bet kažkurie raiščiai neatlaikė. Tai įvyko dar prieš finalą, prieš jį jau nesportavome, bandėme koją kažkaip pagydyti. Varžybos visada šiek tiek skausmą užglaisto, bet psichologiškai tikrai buvo sunku. Jaučiausi taip blogai, kad galvojau, jog negalėsiu startuoti. Bet gydytojas sugebėjo pastatyti ant kojų.“

Galiausiai finale J.Izmodenovas nusprendė, kad derėtų atlikti paprastesnę programą, o ne tą, ties kuria vyrai sunkiai dirbo nuo sausio mėnesio.

„Jau buvome numatę rodyti sudėtingesnę programą, bet likus keturioms valandoms iki finalo pradžios atėjau ir pareiškiau, kad to nereikės. Robertas nustebo, sakė, kad jos gali neužtekti, bet pasakiau, ir viskas. Ir jis paklausė. Jis žino, kad visada žiūriu taktiškai. Aš sėdžiu, galvoju, o Robertas daro tai, ką pasakau.

Pasiruošimas, koncentracija ir tai, kas krinta iš dangaus, – šie elementai lėmė pergalę. Įveikėme kvalifikaciją būdami pirmi, bet skirtumas buvo mažas. Galvojome ir kalbėjome prieš varžybas, kad reikės atlikti sudėtingesnę programą, bet finalo dieną kažkas man pasakė, kad rizikuoti nereikia, užteks paprastesnės programos“, – prisiminė treneris.

Todėl ir galutinis rezultatas toks, kad aukštesnis balas skirtas už švarų atlikimą, o ne programos sudėtingumą.

„Sportininkas ir treneris privalo turėti įvairių programų. Yra daug sportininkų, kurie turi vieną programą ir su ja stengiasi laimėti medalį. Mes darome truputį kitaip: iš anksto treniruojamės sudėtingesnę programą, bandome ją kažkuriose varžybose, bet būna, kad atlikdamas ją klysti ir neužimi aukštų vietų. Čia ir yra taktika – rodai sudėtingumą, bet teisėjai vertina ir švarumą. Kai atlieki sudėtingesnę programą, labiau rizikuoji gauti prastesnį vertinimą dėl švarumo. Todėl ne visada tai pasiteisina“, – paaiškina J.Izmodenovas.

„Nuo sausio mėnesio ruošėme programą, ji buvo daug stipresnė, bet varžybų dieną treneris, matydamas kitus dalyvius ir mūsų galimybes, nusprendė rodyti lengvesnį variantą. Iš pradžių galbūt buvau nelabai patenkintas, nes pusę metų ruošiau sunkią programą, norėjau parodyti viską, ką galiu, bet trenerio sprendimas buvo teisingas“, – šypteli R.Tvorogalas.

Vos grįžęs į Lietuvą gimnastas skubėjo ne pergalės švęsti, o atlikti traumuoto kelio tyrimus. Šie parodė įplyšimus, bet išvengta blogiausio įmanomo scenarijaus.

„Ant popieriaus atrodo nelabai gerai, bet nėra taip baisiai. Yra įplyšimų, teks apie mėnesį pabūti ramiau. Yra laiko pasigydyti, pailsėti nuo gimnastikos ir po mėnesio su koja turėtų būti viskas gerai“, – sako R.Tvorogalas.

Šio kelio trauma – jam pirmoji. Tačiau įvairūs sužeidimai – įprastas gimnastų palydovas. Kenčia keliai, pečiai, čiurnos, riešai, alkūnės, nugara.

„Nuo sausio mėnesio nebuvo nė vienos dienos, kad atsikelčiau be skausmų. Dabar turbūt pirma savaitė, kai atsikeliu ir nieko neskauda. Nepasakyčiau, kad bėgant metams būtų daugiau traumų, bet bėda ta, kad atsigavimo laikas su amžiumi ilgėja“, – pripažįsta dukart Europos čempionas.

Sportininko trenerio teigimu, trauma – naujų nušokimo taisyklių padarinys. Prasidėjus naujam olimpiniam ciklui, Tarptautinė gimnastikos federacija kaip įprastai pateikė naujus reikalavimus, o juose – sumažintas pratimų skaičius ir pakeistas nušokimo vertinimas.

„Jis daug sudėtingesnis. Kas ketverius metus po žaidynių keičiasi taisyklės. Po Paryžiaus žaidynių atėjo naujas ciklas, pasikeitė nušokimas. Tai, ką darėme dešimt metų, dabar vertinama kitaip. Elementai irgi keičiasi. Šiuo metu kai kuriems sportininkams tai į naudą, nes anksčiau reikėjo daryti dešimt elementų, o naująjį ciklą užteks aštuonių“, – lygina J.Izmodenovas.

Net toks pokytis, kaip naujas sudėtingesnis nušokimas, lietuviams kelia nemažai galvos skausmo, nes to mokytis gimtinėje nėra sąlygų. Jau daugelį metų pabrėžiama, kad tobulėti gimnastams Lietuvoje – itin sunku, nes neturime sporto salės su vadinamąja minkštąja duobe. Dėl to R.Tvorogalas – itin dažnas svečias Suomijoje, Helsinkyje. Čia 15 minučių atstumu nuo oro uosto įsikūrusi sporto salė ir apgyvendinimo vieta, o šį miestą iš Vilniaus per dvi valandas galima pasiekti tiesioginiu skrydžiu.

„Kaip ir prieš dvidešimt metų, taip ir dabar trūksta visko. Net nepriartėjome prie to, kad būtų tinkamos sąlygos. Robertui jau vilties nėra, juk negalės sportuoti iki penkiasdešimties metų“, – liūdnai pripažįsta J.Izmodenovas.

„Lietuvoje mokytis naujų dalykų praktiškai nėra šansų. Nėra kaip tą saugiai daryti, todėl mokomės užsienyje. Aš jau prieš penkiolika metų žinojau, kad sąlygų nebus. Užuominų, kad kažkas atsiras, buvo prieš dvidešimt metų, bet jos ir liko užuominomis. Treniruotis dažniausiai skrendame į Suomiją. Grįžtame, pabūname, vėl išvažiuojame. Tai į varžybas, tai į stovyklas – savaitę išvykę, savaitę namie. Pabuvęs savaitę ne namie, o užsidaręs sporto salėje kitoje šalyje, tikrai psichologiškai išvargstu“, – atviras R.Tvorogalas.

Psichologija tapo iššūkiu ir prieš visas trejas vasaros olimpines žaidynes, kuriose R.Tvorogalui suspindėti nepavyko. Debiutinėse 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis tarp daugiakovininkų užėmė 42 vietą, tarp atraminio šuolio rungties dalyvių – 15-ą. Antrasis bandymas Tokijuje baigėsi 46 daugiakovės vieta, o pasirodymas Paryžiuje taip pat nebuvo sėkmingas: lygiagretės – 55 vieta, pratimai ant skersinio – 18 vieta.

„Pirmos žaidynės nedavė jokių pamokų, nes tada važiavome tiesiog dalyvauti, be minčių kažką pasiekti. Antros ir trečios parodė, kad reikia dirbti su savo emocijomis, ateiti į varžybas šalta galva. Prie Paryžiaus žaidynių stengiausi prieiti kuo ramiau, bet likus dviem savaitėms iki jų vėl atsirado neigiamas spaudimas. Nežinau, tai pagydoma ar išvengiama, bet tiesiog susitvarkai arba ne.

Prieš žaidynes pojūčiai padvigubėja. Trečiose jau buvo lengviau, bet antrose nervingumą jaučiau prieš mėnesį, Paryžiuje jis prasidėjo likus dviem savaitėms“, – prisiminė sportininkas.

„Žaidynės išmokė daugybės dalykų. Patirties jau sukaupta daug. Yra olimpinis ciklas, susidedantis iš Europos, pasaulio čempionatų, bet pagrindinis startas – žaidynės. Dar kol kas psichologiškai nepriėjome prie šių varžybų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais visur gerai sudalyvavome, bet nuvykę į žaidynes nepadarėme to, ką reikėjo. Aišku, lemia ir sėkmė: į kurį srautą pateksi, kaip burtai sukris. Bet visada sakoma, kad reikia padaryti savo: jeigu tą padarai – pretenzijų nėra.

Svarbiausiose gyvenimo varžybose psichologija kol kas tinkamai neveikia. Padarėme daug išvadų, kad gal ir pasiruošimo buvo per daug, kelionių. Mes neturime sąlygų sportuoti Lietuvoje, o kuo sportininkas vyresnis, tuo sunkiau jam išvykti į kitą šalį ir sportuoti ten. Šį ciklą pasiruošimas vyks kitaip“, – išvadomis pasidalija treneris.

Kartu nuo 2015-ųjų dirbantys vyrai sutaria: jeigu tik sveikata leis, jie sieks kelialapio į ketvirtąsias karjeros žaidynes, vyksiančias Los Andžele. Tokį skaičių pasiekia retas olimpietis – daugiausia, po penkis kartus, vasaros žaidynėse dalyvavo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, disko metikas Virgilijus Alekna, šaulė Daina Gudzinevičiūtė ir dviratininkė Simona Krupeckaitė.

„Užsispyrimas turbūt. Visą gyvenimą tą darau. Meilė sportui – stiprus žodis, gal tinkamesnis apibūdinimas – dalykas, kurį gerai darau“, – ilgos karjeros priežasties ieško gimnastas.

„Jis užsispyręs, – taip auklėtinį apibūdina J.Izmodenovas. – Dabar atsakingesnis. Anksčiau nieko nebijojo, bandė daryti viską, o dabar jau pasikeitė: atsirado ir baimės, supranta, kad geriau mažiau padaryti. Tai ateina su amžiumi ir patirtimi. Tik gerus dalykus galiu pasakyti apie jį. Ir svarbu, kad klauso.“

Tiesa, iki Los Andželo žaidynių – dar daug laiko.

„Jeigu tik sveikata leis, tikrai galvosime apie Los Andželą. Jeigu būsiu be kojos, tada turbūt jau nelabai pavyks“, – šypteli olimpietis.

„Atranka iš esmės lieka ta pati, bet sudėtingėja tiems, kurie kelialapių siekia ne per daugiakovę. Tie, kurie siekia olimpinio bilieto per atskirus prietaisus – kaip Robertas ant skersinio, – tiems bus sudėtingiau. Laukia šešerios varžybos, o iš tų šešių bus skaičiuojami keturi geriausi rezultatai. Pasiruošimas labai sunkus“, – reziumuoja J.Izmodenovas.

Olimpiniai pasiekimai

  • 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės: 15 vieta (atraminis šuolis), 42 vieta (daugiakovė)

  • 2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės: 46 vieta (daugiakovė)

  • 2024 m. Paryžiaus olimpinės žaidynės: 55 vieta (lygiagrečių rungtis), 18 vieta (pratimai ant skersinio)

 Ryškiausi karjeros laimėjimai

  • 2020 ir 2025 m. – Europos čempionas (pratimai ant skersinio)

  • 2019 m. – Europos žaidynių čempionas (pratimai ant skersinio)

  • 2022 ir 2024 m.– Europos čempionato sidabro medalio laimėtojas (pratimai ant skersinio)

  • 2020 m. – Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (pratimai ant lygiagrečių)

Straipsnio įvertinimas: 0 0
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...

Kitos naujienos