Naują iššūkį Europoje priimantis M. Kalnietis – apie naują trenerį, iššūkį A. Robbenui bei Baltijos lygos idėją

2026-07-03 11:41 © zalgiris.lt nuotr.

Kauno Žalgirio prezidentas Mantas Kalnietis pradeda savo antrąją kelionę Europos turnyruose su klubu. Šį kartą kelionė bus kitokia, nes ji prasidės nuo Čempionų lygos atrankos, skirtingai nei praėjusiais metais, kai pavyko įveikti du etapus Konferencijų lygoje.

Mėginimas sužibėti Europoje skirsis ir tuo, kad tuo metu prie komandos vairo stovėjo Eivinas Černiauskas, su kuriuo galiausiai pavyko pirmą kartą tapti Lietuvos čempionais. Dabar komandai vadovauja Kroatijos specialistas Željko Sopičius. Permainos buvo būtinos, mat antrajame TOPLYGOS rate kauniečiai pasiekė vos vieną pergalę, kurią iškovoję prieš išnykusį „Riterius“.

M. Kalnietis šiame pasirinkime pabrėžė didelę Kroatijos patirtį.

Mano pačiam su visa organizacija norėjosi trenerio, kuris, nepaisant rizikų, yra matęs daugiau ir tai mums galimybė kažką išmokti daugiau, susidaryti platesnį vaizdą apie futbolą, o ne pasirinkti tą variantą, kuris yra mums nuosaikesnis, bet sėdėti tame pačiame lygyje. Norėjosi kažko, ko Lietuvoje dar nebuvo.

Buvusiam garsiam Lietuvos krepšininkui reikia priimti ne tik svarbius vadybinius sprendimus, tačiau ir keisti požiūrį. Taip atsitiko šių metų pavasarį, kai pirmą savo gyvenimo maratoną bėgęs M. Kalnietis pradėjo veiklą „Instagram“ platformoje, ko anksčiau labai vengdavo. Jis metė Nyderlandų futbolo legendai Arjenui Robbenui, kuris kol kas pasirinko tai ignoruoti, tačiau galbūt persigalvos ateityje.

Ne, atgalinio ryšio kol kas nesulaukiau. Dar reikia gerinti rezultatą, – šypsosi M. Kalnietis, įveikęs pirmą maratoną greičiau nei per 3 valandas.

Kauno Žalgirio prezidentas taip pat prakalbo apie situaciją klube su Lietuvos futbolininkais, potencialų Baltijos lygos projektą, o didžiausias akcentas buvo padėtas ties nauju startu Europoje.

Eurofootball.lt portale – išsamus pokalbis su Mantu Kalniečiu.

Kokios nuotaikos dabar vyrauja organizacijos viduje po paskutinių permainų, kai atleidote trenerį Erviną Černiauską, o iš Kroatijos atvyko specialistas Željko Sopičius?

Nuotaikos tokios, kad artimiausios rungtynės penktadienį yra labai laukiamos, antradienį – taip pat, link Europos kelias, kur turėtų būti žiauriai įdomu. Nuotaikos po trenerio pakeitimo dažniausiai būna nuo liūdesio iki to, kad žaidėjams norisi prieš naują trenerį pasirodyti geriausiomis spalvomis, tai tas kovingumas ir energija komandos viduje turėtų būti. Labai svarbu, kiek treneris norės ir sugebės pakeisti dalykų, nes yra labai plona riba. Kažko labai keičiančio nepadarysi per trumpą laiką, o žaidėjai privalo mažiau galvoti, kaip įtikti treneriui ar prisitaikyti prie jo filosofijos, tiesiog reikia mėgautis tuo žaidimu.

Iš visų kandidatų pasirinkote Željko Sopičių. Kas labiausiai sužavėjo apie šį kandidatą, kodėl jį pasirinkote?

Aš pradėčiau nuo to, kad kai ieškojome trenerio, norėjome, kad tai atitiktų mūsų klubo filosofiją. Nuo pat pradžių norėjome būti ta komanda, kuri muša daug įvarčių, dominuoja aikštelėje, naudoja spaudimą, tad kandidatai buvo pasirinkti pagal šiuos kriterijus. Jeigu mes prašome trenerių ir žaidėjų būti drąsiems, nesirinkti saugių variantų, tai ir man pačiam su visa organizacija norėjosi trenerio, kuris, nepaisant savo rizikų, yra matęs daugiau ir tai mums galimybė kažką išmokti daugiau, susidaryti platesnį vaizdą apie futbolą, o ne pasirašyti tą variantą, kuris yra mums nuosaikesnis, tačiau sėdėti tame pačiame lygyje. Norėjosi kažko, ko Lietuvoje dar nebuvo.

Kiek suprantu, sutartis ilgesnė nei iki šių metų pabaigos?

Taip, turime sutartį iki šių metų pabaigos ir dar kitam sezonui.

Pats laikotarpis, kuriuo metu pavyko pasisamdyti trenerį, likus 8 dienoms iki Čempionų lygos atrankos. Ar esate tuo patenkinti, ar tikėjotės sutvarkyti šį dalyką anksčiau?

Aišku, čia pamokos mums patiems. Tas taimingas nėra pats geriausias. Kai išsiskyrėme su Eivinu Černiausku, norėjome, kad naujas treneris atvažiuotų greičiau, bet tos derybos ir paieškos užtruko. Keli specialistai atsisakė atvažiuoti į Lietuvą dėl infrastruktūrinių sąlygų, bet turime, ką turime. Liko nedaug dienų, o dabar reikia viską išspausti.

Koks kol kas Jums įsimintiniausias epizodas su Kauno Žalgiriu Europoje?

Išskirčiau tiek vieną gerą, tiek vieną blogą momentą. Įsiminė, kai žaidėme prieš „Valur“, ir daugelis fanų Lietuvoje, tikėdamiesi atsilaikyti, manyje galvojo, kad keliausime tik gynyboje, bet išvykos metu puolėme į vartus ir pasiekėme pergalę. Tai gerasis momentas, o blogasis – rungtynės Bulgarijoje. Ten pamačiau, kad mums trūksta tarptautinės patirties, suvokiau, jog esame psichologiškai nepasiruošę. Raudonosios kortelės atėjo iš niekur, praradome koncentraciją. Tokie nutikimai kartojosi ir šiais metais, apie tai kalbėjome su treneriu. Turime tas pamokas išmokti.

Stebint burtus, ar kaip klubas sudėliojate tam tikrus prioritetus, ką galėtumėte gauti? Vis tiek yra potencialiai pajėgiausias varžovas ir potencialiai silpniausias, ar šabloniškai žiūrite, kad visi varžovai lygūs?

Aišku, prioritetai aiškūs. Kalbant apie varžovus, prie jų vis tiek reikės eiti aikštėje ir įrodyti savo šansus, bet normalu, kad kai kurios komandos yra stipresnės už kitas. Šiais metais, pavyzdžiui, nenorėjome žaisti su Rumunijos čempionais ar Kazachstano atstovais, todėl „Drita“ laikomas vidutiniu varžovu, kurį įveikti įmanoma; bet svarbiausia išlikti pačiam savimi ir žaisti taip, kaip tikimės. Burtų kontrolės neturime, o savo žaidimą formuojame patys.

Ar ruošiate kažką skirtingo šioms rungtynėms, kalbant apie žiūrovų patirtį?

Aš manau, kad visas tas mūsų renginys paprastose TOPLYGOS rungtynėse kartais pranėša pačias rungtynes. Nors per šias rungtynes ir nebus daug papildomų akcijų, visada turėsime pasiūlymų vaikams ir skirtingoms amžiaus grupėms sirgalių, taip pat ir įvairių maisto pasirinkimų. Kažko labai naujo nesugalvosime. Dabar svarbiausia – rezultatai kalbės už mus.

Kokia galutinė situacija dėl atlikėjo Pitbull koncerto, kuris vyks panašiu metu kaip ir jūsų tolimesnės kovos Europoje? Ar tektų kraustytis į Jonavą, nepaisant to, ar antras etapas laukia Konferencijų lygoje ar Čempionų lygoje?

Jeigu Čempionų lyga – tikrai reikės kraustytis iš namų. Jei Konferencijų lyga – bandytume apsikeisti su varžovais ir suteikti jiems namų pranašumą, o mes stengsisime žaisti savo stadione pirmas rungtynes. Kiti skaičiuoja pratęsimo ir 11 metrų baudinių klausimus, tačiau aš jais netikiu; mūsų planas – žaisti savame stadione.

Turite planų statyti atsarginį stadioną. Ar planuojate, kad naujasis stadionas būtų panašus į Jonavos su 2–3 tūkstančiais žiūrovų?

Jis gali būti šiek tiek mažesnis, bet turėtų atitikti minimalius reikalavimus, ypač nusakančius TOPLYGOS rungtynėms. Tai nebūtų tikras stadionas, o aikštelė akademijai ir vietinei bei tarptautinei lygai. Tokiu atveju galėtume rengti namų rungtynes Kaune, nemažiau svarbu, kad ateityje stadionų konkursai su koncertais sektųsi.

Praėjusiais metais buvo netrumpas jūsų kelias Europoje, tikėkimės, kad šie metai vėl bus sėkmingi. Ar tarp svajonių yra taip pat noras sutikti didelį klubą ar verčiau siekti įveikiamų vidutinių klubų?

Turiu mintį, kad vis dėlto norisi patekti į grupes, todėl atrankose norime varžovų, kuriuos įveikiame, o po to tikimės žengti į grupes. Po to lauktume varžovų su dideliu vardu ir išmėginti jėgas. Draugai Milane juokauja, kada atvyksti į San Sirą, tad būtų šaunu gauti tokius vardus ir Kaunui; kai kada nors pasieksime grupes, tai būtų puiki galimybė išbandyti didelius vardus.

TOPLYGOS lentelėje – labai daug chaoso. Kada derėtų spausti panikos mygtuką, ar labiau žiūrėti rungtynes po rungtynių?

Nieko čia nepripanikuosiu. Panikuodami lentelės nepakeisi, o kiekvienos rungtynės dabar yra aukso vertės. Mes praradome taškų pranašumą po pirmojo rato, todėl vietos klaidos kainuoja labai brangiai. Dabar žiūrime į penktadienio rungtynes – jos yra mūsų prioritetas. Po jų žiūrėsime į rudenį ir jokiu būdu negalvosime apie tai dabar.

Dabar trys naujokai papildė jūsų komandą. Čia pabaiga ar dar gali būti papildymų artimiausiu metu?

Aš manau, kad mes visada esame tokie aktyvūs rinkoje. Mes stebime situaciją. Jei šiuo metu papildymo nereikia, vis tiek turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Kol langas Lietuvos perėjimams atviras, visada yra tikimybė, kad kas nors papildys mūsų komandą.

Matosi, kad šį sezoną turite problemų su lietuvių kiekiu komandoje. Ar kitais metais žadate šią problemą sutvarkyti bei turėti didesnį lietuvių skaičių?

Taip, tai tikrai svarbu turėti kokybiškus lietuvius komandoje. Manau, kad nelauksime kito metų – šią vasarą tikėtinos naujienos, o lietuviai tikrai yra svarbūs.

Kaip manote, ar Lietuvos klubai jau pribrendo atsivežti vidutiniuose Europos klubuose žaidžiančius lietuvius, pavyzdžiui, žaidėjus kaip Pijų Širvį ir Vykintą Slivką?

Aš manau, kad pribrendo; tai rodo Golubicko sugrįžimas į Lietuvą – tikrai svarbus žaidėjas Lietuvos rinktinėje, tačiau tokių žaidėjų nėra daug. Vienų mes negalime pasirašyti vien dėl jų aukštesnio lygio. Kiti rinktinės žaidėjai taip pat ne visada domina klubą, o vidutinio ar aukštesnio lygio žaidėjų galima ant pirštų suskaičiuoti, todėl mes ir Vilnius dėl jų konkuruojame.

Vienas įdomus dalykas buvo su Arjenu Robbenu – kai bėgęs maratoną sukūrei savo asmeninę „Instagram“ paskyrą, nors būdamas krepšininku to vengiai. Kaip tavo įkalbėjimas priimti tokį sprendimą vyko?

Sunku prisipažinti, bet šiuo metu tai man vis dar svetima (šypsosi). Būdamas krepšininku visai vengiau tokių dalykų, o dabar suprantu, kad Lietuvos futbolui reikia daugiau dėmesio. Jei galima, noriu tai išnaudoti ir pareklamuoti, nors kartais ir prieštarauja mano nusistatymams. Tiesiog noriu, kad dėmesio futbolui būtų daugiau.

Kaip vertini šį projektą? Ar pasisekė?

Aš manau, kad pavyko. Čia visur išgirdo ir pagerino mūsų fanų naudą. Man patiko tai daryti, nes aš vis tiek būčiau bėgęs maratoną, o kai viską sujungėme futbolo prizmėje, man tai pasirodė sėkminga. Kažkas kitiems gali atrodyti kitaip, bet taip jaučiuos.

Buvo kažkoks atgalinis ryšys iš Arjeno Robbeno ar galų gale ne?

Ne, kol kas nesulaukiau. Dar reikia gerinti rezultatą.

Koks dabar yra „Tesonet“ indėlis į futbolo klubą?

Natūralu, kad į krepšinio klubą skiriama dėmesio daugiau. Tiek Tomas, tiek Jonas prisideda šiek tiek, jie domisi futbolu, kalbame apie ateitį ir bendrus planus – jie mato, kad tai yra niša Lietuvoje, kur gali kilti.

Grįžtant prie Lietuvos futbolo, ar jums tinka dabartinis TOPLYGOS formatas su 10 komandų?

Aš manau, kad šiuo metu tai visai neblogas variantas, nes sunku pasakyti, ar daugiau komandų galėtų žaisti TOPLYGOJE konkurencingai, bet vis dar kyla įvairių minčių. Susitikęs su keliais žmonėmis girdėjau mintis apie Baltijos lygą, kur galėtų būti daugiau dėmesio bei aukštesnis lygis, pavyzdžiui, Rygos ar Talino klubai. Čia viskas tik idėjos, bet įdomios alternatyvos.

Skamba kiek nerealiai, kadangi UEFA sistemoje taip dalykai neveikia. Vis tik įdomu: ar potenciali Baltijos lyga būtų atskiras turnyras šalia TOPLYGOS?

Ne, pakeisti nacionalinių čempionatų niekada negali. Be federacijų sutikimo Baltijos lyga neįvyktų. Vis tik jei federacijos, klubai matytų bendras naudas, tai galbūt būtų įmanoma žaisti pirmiau Lietuvos čempionate, paskui galbūt atskirai Baltijos šalims ir tarpusavyje aiškintis santykius. Bet šiai minutei tai tik teoriniai variantai; dabar liekame prie TOPLYGOS su 10 komandų.