A. Tapinas apie Žalgirių kovą sostinėje – Pietų IV skanduotę, Nacionalinį stadioną ir Tedo Lasso „ne“

2026-09-15 22:53 © fkzalgiris/E. Žaldario nuotr.

Pirmadienį Vilniaus Žalgirio biure vyko esminiai susitikimai, kurių metu planuota klubo vizija keliems metams į priekį. Juose, kaip visada, dalyvavo ir klubo prezidentas Andrius Tapinas, kuris baigia savo pirmąjį pilną sezoną šiame garsiajame Vilniaus futbolo klube.

Nors kol kas sunku prognozuoti Žalgirio sezono pabaigą, čempionų vardo laikoma mintis atrodo toli. Daugumas sako, kad dabar realiau siekti įsitvirtinti pirmajame trejetuke ir užsitikrinti kelialapą į europą. Be to, artėjanti trečiadienio dvikova su Kauno Žalgiriu gali suteikti optimizmo ir paskatinti vilniečius šiai dvikovai dėl titulo – pakanka tik teigiamo rezultato.

„Tikiu, kad rytoj stadionas bus pilnas – toks išankstinis jausmas dominuoja, oras turbūt taip pat bus palankus“, – Liepkalnio mačą pristatė A. Tapinas.

Per pokalbio metu didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik aktualioms temoms, bet ir pastariesiems įvykiams: visuomenės akiratį pasiekė tiek Žalgirio ištikimųjų šauksmų grupės Pietų IV pasiūlymai, tiek A. Tapino sūnaus įdarbinimas klube komercinės komunikacijos koordinatoriaus pareigoms.

Pradėję nuo to pirmojo taikymo sekmadienį su Sūduva, visa tai reiškia, kad dėl titulo kovos nepriklauso tik Žalgirio rankoms. Kaip vertinate tą pasirodymą klube, įskaitant rezultatą?

Apskritai manau, rezultatas yra normalus: Sūduva žengė gerai, namuose nesuklupo, ir man atrodo, nei viena, nei kita pusė ne išsiskyrė aiškia pergalės. Turėjome keletą galimybių, jie turėjo kelias, tad lygiosios man atrodo kaip praradimas, nes jos dar labiau sumažina tikimybes kovoti dėl čempiono – tai išreiškė ir Andrius Skerla po mačo.

Trečiadienį sostinėje vyks trečiasis sezono mūšis tarp Žalgirių – Kauno ir Vilniaus klubų. Ką galima pasakyti apie šių rungtynių ažiotažą? Galbūt kadaise šių ekipų susitikimas LFF taurės finale yra vienas iš siekiamybių?

Tikimės, kad rytoj aikštėje susirinks pilnas stadionas – toks šios tendencijos ženklas, o oras turėtų būti palankus, nors šiais metais TOPLYGOJE mums kartais pritrūko gerų sąlygų. Bet kokios Žalgirio rungtynės visada bus kovinės, sulauks žiniasklaidos ir žiūrovų dėmesio. Grįšime į Kauną, kurios rungtynės bent vienai komandai tikrai bus itin svarbios, o gali būti ir abiem, kai siekiama skirtingų tikslų.

Ar šių mačų emocija yra išskirtinė?

Aišku, nenutrauksi jokios diskusijos: viešumoje ir miestų konfrontacijoje vyrauja aiški konkurencija, kitose arenose tokio tono nėra. Net ir nelaimėję čempionato, įveikti Kauno Žalgirį mums vis tiek būtų didelė moralinė pergalė.

Po trečiadienio mūšio sostinėje paveikslas taps aiškesnis. Kaip žvelgiate į tas rungtynes? Ar jos turi „must-win“ statusą?

Taip, suderinta komanda yra pasiruošusi kautis dėl pergalės. Kauno Žalgiris laikomas mažu favorite, tačiau šiandienos prognozės yra atviros. Mūsų tikslas – iškovoti antrą pergalę prieš Kauno Žalgirį trijuose susitikimuose.

Ar tas įspūdingas PIV išėjimas su savo skanduote galėjo paveikti pilno stadiono rinkimą? Kaip į tai žiūrėtume?

Nesutinku, kad viena skanduotė galėtų staiga keisti lankomumą. TOPLYGOJE pilno Vilniaus arenos surinkimas kol kas yra sudėtinga užduotis, todėl turime būti realistai. Niekada nesame sakę, kad kiekvienose rungtynėse bus „sold-out“ – svarbiausia turi būti realūs lūkesčiai.

Kalbant apie Pietų IV skanduotę, aišku, kai esi Ryto fanas, interpretuotum skirtingai. Tai jų prerogatyva. Esame minėję, kad nesame Sanremo dainų festivalio vertinimo komisija, tad negalime aiškinti skanduotės turinio. Pietų IV atsakė ir, manau, šis klausimas dabar uždarytas.

Kalbėdami apie įdarbinimą klube mano sūnui, klubas išdėstė savo nuomonę, bet ar nebuvo minčių užkirsti kelią dėl galimos penktosios kolonos...

Man nerūpi, kas ten prie ko prikibo. Jie vis tiek prisikabins. Janutienė šiandien parašė – lygino Žalgirio pergalę su dronu, į Lietuvą įskridusiu. Krivickas parašė apie Žalgirį dvidešimt įrašų. Jei tikėčiau, ką daryti, kad penktoji kolona nepakenktų klubui, mes nebūtume funkcionalūs. Man nesvarbu, ką jie šaukia. Kritikuoti klubą teisę turi visi. Futbolo gerbėjai juokiasi iš staiga atsiradusių tūkstančių naujų sirgalių – babyčių su Facebook profiliais, su gėlytėmis. Gal kada nors jie ateis į stadioną pamatyti, kas čia vyksta, kaip mes juokavome.

Grįžtant prie lankomumo temos, ar turite apskaičiavimų, kokią dalį šių metų lankomumo sudaro išdalinti bilietai?

Vėliau pateiksime konkrečius skaičius, bet dabar vidutinį parduotų bilietų skaičių – apie 600. Tikiu, rytoj gali būti rekordinis parduotų bilietų skaičius, o tai savaime kilsteli vidurkį. Daug ateina su abonementais, o kvietimai kartais keičiasi. Žiūrime, kuri akcija pasiteisina, o kuri ne. Naujausio plano dalis – padidinti parduotų bilietų skaičių.

Šiuo metu turime santykinai nedidelį procentą abonementų pirkėjų, tad jų skaičių galime padidinti. Ateityje, kai bus stadionas, sieksime Nacionaliniame stadione surinkti apie 6–7 tūkstančius, o ne dabar – 3 tūkstančius. Tai tik TOPLYGOS rungtynės. Pasiekti tai neturėtų būti sunku, ypač pirmais metais, kai daugeliui stadionas atrodo kaip miražas dykumoje. Reikės rasti būdų užkabinti žmones futbolu. Esu įsitikinęs, tai įmanoma.

Taip pat, kas keisis kitais metais? Kokia bus taikoma strategija su abonementų pardavimais? Ar vėl turėsite lankomumo tikslą, kaip šiemet – 2500?

2000 tikslas, dėl kurio susirašiau su futbolas.lt vaikinais, atrodė tikrai pasiekiamas. Galbūt įmanoma iškelti kitą tikslą, nes trejos ar ketverios rungtynės vyks Sportimoje, kur talpa apie 3 tūkst., todėl pradedi su minusais. Jaučiame, kad futbolas Vilniuje atgyja. Žmonės, nėjo 20 metų, dabar ateina. Vaikai nori eiti su tėvais, kartais tai ne tik dėl futbolo, o ir dėl pramogų. Vaikai, kurie nesėdi prie planšečių. Galėtų būti 3,5 tūkstančio tikslas, ir prie to reikės dirbti.

Galėjome parduoti daugiau abonementų, bet jų prekybą sustabdėme. Jų galėjome parduoti dar daugiau. Žmonės turi pratintis ateiti anksčiau, užimti vietą. Žmonės pradeda įprasti.

Tiesmukiškas klausimas: kodėl Jūs taip mėgstate lažintis?

Aš esu azartiškas žmogus. Aš mėgstu lažintis, kai laimiu (šypsosi). Kitos lažybos dėl Čempionų lygos – ten jau rimčiau. Yra žmonių, kurie sako: „Nu, čia nesąmonė, nieko nebus.“ Žmonėms visada kyla svajonės. Jei jas matau, palaikau arba nieko nesakau, o yra žmonių, linkusių jas sukti. Jei taip yra, tai atsakome kitaip. Aurimas turi didesnę tikimybę laimėti. Tačiau kaip kažkas rašė forumuose, gal man Žalgiryje reikės ilgiau pabūti.

Kiek žaidėjų gali keistis klube? Ar daugiau atvykimų vasaromis – ypač kalbant apie legionierius?

Permainų tikrai bus, tai logiška. Kai kurių žaidėjų kontraktai baigsis ir reikės įvertinti. Kas seka Vilniaus Žalgirį, žino, kurių žaidėjų kontraktai artėja į pabaigą. Tikslas Žalgiriui – biudžetas augs ir bus reikšmingas. Natūralu, kad prioritetas bus pirmąjai komandai užtikrinti biudžeto augimą. Planuojame turėti pakankamai lėšų stiprintis.

Nereikia būti superanalitiku, kad matytum, kur yra mūsų silpnosios vietos. Jas reikia sustiprinti ir paversti stipriosiomis. Jau dabar dirba specialistai, jie žino, kiek turės lėšų. Tikrai nebus taip, kad žaidėjai bus perkami paskutinę dieną. Problema išlieka ta pati – į Lietuvą kol kas nėra lengva atsivežti žaidėjų. Būna, kad jau sutarta su žaidėju, su agentu, bet jo žmona paskutinę minutę staiga nebenori keltis į Lietuvą.

Vienas lyderių – Bilenkyi. Turbūt jį išlaikyti yra prioritetas?

Stasas turi galiojantį kontraktą. Iš tų keturių naujokų, kurie atvažiavo ir kuriuos labai gerai vertiname, – Franke, Lupano, Lytvynenko – visi jie yra labai patenkinti. Stasas davė interviu Ukrainos spaudai, kuriame sakė, kad labai gerai jaučiasi Vilniuje. Žinoma, gali ateiti pasiūlymas iš kitų klubų, „Žalgiris“ visus pasiūlymus gali svarstyti, bet poreikio parduoti mums nėra. Rinkos sąlygomis svarstytume, bet už neadekvačiai mažą sumą nieko nebūtų – tai mums neaktualu.

Birželio viduryje buvo paskelbti audito duomenys apie buvusios direktorės išleistus pinigus (159 770 eurų). Ar yra šansų bent dalį jų susigrąžinti?

Viską sprendžia teisininkai. Jie pateikė veiksmų planą, klubas jį patvirtino. Yra baudžiamasis kelias arba civilinis kelias, o galima ir nieko nedaryti, bet klubas to keliu neis. Dabar patvirtintas veiksmų planas. Mūsų teisės kompanija pateikė visą reikalingų dokumentų sąrašą, ir veiksmai vyksta.

Reikia suprasti, čia lėtas procesas. Yra dokumentų, kurių klubas neturi ir neranda; gal jie slepiasi po buvusios direktorės veikla. Tokie procesai anksčiau užtruka trejus metus, bet klubas nusiteikęs eiti iki galo.

Stebuklas Liepkalnyje prieš Dinamo. Iš arti matote ir galite pakomentuoti, kiek tokios futbolo pasakos motyvuoja investuotojus?

Su jais kalbėjomės ne kartą. Vienas iš jų sakė, kad jam svarbiausia emocija – vestuvės ar pergalė. Tokia istorija rodo, kiek teigiamos energijos galima gauti. Tadas sako, kad kai jam bloga diena, jis įsijungia „highlightus“ ir peržiūri. Iš tikrųjų, man taip pat – kai žiūriu, vėl prabunda šiurpuliukai. Kai kurie klubai dirba dešimt metų ir neturi tokios emocijos.

Jei egzistuoja konfliktas, jie gali įvairiai interpretuoti. Pietų IV atsakė ir, manau, šis klausimas dabar uždarytas.

Kitas lygioje vietoje kilęs skandalėlis – įdarbinimas sūnaus klube. Ar minčiai tam užkirsti kelią pasirodė?

Man nėra svarbu, kas prie ko prisikabino. Jie eis į priekį ir toliau. Janutienė šiandien parašė – suderino Žalgirio pergalę su dronu. Krivickas rašo įrašus apie Žalgirį. Jei aš tik galvočiau, ką daryti, kad penktoji kolona nepakenktų, mes kaip klubas nebūtume. Man visiškai nerūpi jų švilpimai. Kritikuoti klubą turi teisę visi. Futbolo gerbėjai juokiasi iš staiga atsiradusių tūkstančių naujų sirgalių – babyčių su Facebook profilių, kurių fone gėlytės. Gal kada nors į stadioną ateis pamatyti, kas čia vyksta, kaip mes juokavome.

Grįžtant prie lankomumo temos, ar turite skaičiavimų, kiek dalis lankomumo šiais metais sudaro išdalinti bilietai?

Vėliau pateiksime konkrečius skaičius, o dabar vidutinis parduotų bilietų skaičius – apie 600. Tikiu, kad rytoj gali būti rekordinis skaičius ir tai savaime kilstels vidurkį. Daug ateina su abonementais, o kvietimai būna įvairiai. Žiūrime, kuri akcija pasiteisina, kuri ne. Naujame plane bus iškelta užduotis didinti parduotų bilietų skaičių.

Šiuo metu turime sąlyginai nedidelį procentą ateinančių su abonementais, tad jų skaičių galime šiek tiek padidinti. O ateityje, kai bus stadionas, turėsime siekti Nacionaliniame stadione surinkti apie 6–7 tūkstančius, o nebe 3, kaip dabar. Ir čia kalbant tik apie TOPLYGOS rungtynes. Tai pasiekti neturėtų būti sudėtinga, ypač pirmais metais, kadangi daugeliui žmonių stadionas – kaip miražas dykumoje. Reikės pasižiūrėti, kaip įmanoma užkabinti šiuos žmones futbolu. Manau, kad tai tikrai įmanoma.

Taip pat, kas keisis kitąmet? Kokia bus taikoma strategija su abonementų pardavimais? Ar vėl turėsite lankomumo tikslą, kaip turėjote šiemet – 2500?

2000 tikslas, dėl kurio susilažinau su futbolas.lt vaikinais, man atrodė tikrai pasiekiamas. Galbūt iškelti kitą tikslą būtų sunku, nes trejas ar ketverias rungtynes žaisime Sportimoje, kur telpa apie 3 tūkstančius, tad pradedi su minusu. Jaučiame, kad futbolas Vilniuje atgyja, atsigauna. Žmonės, kurie nėjo 20 metų, dabar ateina. Vaikai nori eiti su savo tėvais, kartais ne tik dėl futbolo, o ir dėl pramogų. Patys vaikai, kurie nesėdi prie planšečių ar panašiai. 3,5 tūkstančio galėtų būti mūsų tikslas ir prie to reikės padirbėti.

Abonementų galėjome parduoti ir daugiau, bet jų prekybą sustabdėme. Jų galėjome parduoti daugiau. Žmonės turi pratintis ateiti anksčiau, užsiimti vietą. Žmonės pradeda įprasti.

Tiesmukiškas klausimas: kodėl Jūs taip mėgstate lažintis?

Aš esu azartiškas žmogus. Aš mėgstu lažintis, kai laimiu (šypsosia). Kitos lažybos dėl Čempionų lygos, kur susilažinome, ten jau rimčiau. Yra žmonių, kurie sako: „Nu, čia nesąmonė, nieko nebus.“ Žmonės turi svajonių. Jei jas matau, aš arba palaikau, arba nieko nesakau, o yra žmonių, linkusių jas sukti. Jei taip yra, tai jau pasikalbame kitais terminais. Aurimas turi didesnę tikimybę laimėti. Bet, kaip kažkas parašė forumuose, gal man „Žalgiryje“ reikės ilgiau pabūti.

Kiek žaidėjų gali keistis klube? Ar daugiau atvykimų visgi galima tikėtis vasaromis, ypač kalbant apie legionierius?

Permainų tikrai bus, tai yra logiška. Kai kurių žaidėjų kontraktai baigsis ir reikės tai įvertinti. Kas seka Vilniaus „Žalgirį“, žino, kelių žaidėjų kontraktai baigiasi. Tikslas, kuris yra keliama „Žalgiriui“, – mūsų biudžetas planuoja augti ir ganėtinai žymiai. Natūralu, kad prioritetas bus pirma komanda, jog ji pajustų biudžeto augimą. Planuojame turėti pakankamai lėšų stiprintis.

Nereikia būti superanalitiku, kad matytum, kur yra mūsų silpnosios vietos. Jas reikia sustiprinti ir paversti stipriosiomis. Jau dabar dirba specialistai, jie žino, kiek turės lėšų. Tikrai nebus taip, kad žaidėjai bus perkami paskutinę dieną. Problema išlieka ta pati – į Lietuvą kol kas nėra lengva atsivežti žaidėjų. Būna, kad jau sutarta su žaidėju, su agentu, bet jo žmona paskutinę minutę staiga nebenori keltis į Lietuvą.

Vienas lyderių – Bilenkyi. Turbūt jį išlaikyti yra prioritetas?

Stasas turi galiojantį kontraktą. Iš tų keturių naujokų, kurie atvažiavo ir kuriuos labai gerai vertiname, – Franke, Lupano, Lytvynenko – visi jie yra labai patenkinti. Stasas davė interviu Ukrainos spaudai, kuriame sakė, kad labai gerai jaučiasi Vilniuje. Žinoma, gali ateiti pasiūlymas iš kitų klubų, „Žalgiris“ visus pasiūlymus gali svarstyti, bet poreikio parduoti mums nėra. Rinkos sąlygomis svarstytume, bet už neadekvačiai mažą sumą nieko nebūtų – tai mums neaktualu.

Birželio viduryje buvo paskelbti įvykio audito duomenys, kuriuose nustebino buvusios direktorės įvairioms reikmėms išleista pinigų suma (159 770 eurų išleista Vilmos Venslovaitienės poreikiams). Ar yra šansų bent dalį jų susigrąžinti?

Viską sprendžia teisininkai. Jie pateikė veiksmų planą, klubas jį patvirtino. Yra baudžiamasis kelias arba civilinis kelias, na, ir dar galima nieko nedaryti, bet klubas tuo keliu neis. Dabar patvirtintas veiksmų planas. Mūsų teisės kompanija pateikė visą sąrašą dokumentų, kurie jiems yra reikalingi, ir veiksmas vyksta.

Reikia suprasti, čia lėtas dalykas. Yra dokumentų, kurių klubas neturi ir neranda, mes nežinome, kur jie – gal jie po buvusios direktorės lova pakloti. Praėjęs toks procesas, kuriame dalyvavau, užtruko trejus metus, bet klubas nusiteikęs eiti iki galo.

Stebuklas Liepkalnyje prieš Dinamo. Iš arti matote ir galite pakomentuoti, kiek tokios futbolo pasakos motyvuoja investuotojus?

Kalbėjomės su jais apie tai ne vieną kartą. Vienas iš jų apskritai sakė, kad nežino, kas jam sukėlė daugiau emocijų – ar vestuvės, ar šią pergalę. Tai aiškiai parodė, kokį teigiamą emocijų užtaisą tu gali gauti. Tadas sako, kad kai jam bloga diena, jis atsidaro „highlightus“ ir peržiūri. Iš tikrųjų buvo ir man taip – žiūrėjau, vėl nubėgo šių širdelių prisiminimai. Kai kurie klubai dirba 10 metų ir neturi tokios emocijos.

Jeigu reikėtų apibendrinti mūsų europinę kelionę, sakyčiau – normaliai. Nepalankūs burtai – po Hajduk atsikrovėme per daug ir kovojome šiek tiek per silpnai, bet serijos su Tbilisiu iš mūsų niekas niekada neatims ir tai visada liks su mumis. Tai reikėtų vertinti kaip didelę dovaną. Jiems ir taip buvo didelė motyvacija tęsti, o dabar ta motyvacija dar labiau išaugo.

Žalgirio fanai gali būti ramūs – ši kompanija atėjo ilgam. Jie yra pasiruošę investuoti dar daugiau, dar didesnius pinigus. Aš neskubu sakyti: „Duokit, duokit.“ Reikia, kad klubas tvariai augtų, pasiektų tam tikrą finansinį rodiklį. Jei būtų galimybė gauti ypatingą žaidėją, kuris penkiomis galvomis aukščiau ir sutinka ateiti į Lietuvą, tikrai būtų galimybė papildomai pinigų injekcijai, o tai turėtų įkvėpti mūsų sporto direktorių.

Kaip ir buvo kalbama, kiekvienas iš jų ne tik investavęs į šį projektą, bet ir pasiėmęs kažkokią klubo dalį, kurią prižiūri. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad Vytautas Krutulis yra pasiėmęs akademijos dalį. Permainos akademijoje yra milžiniškos. Jos gal ne visada pasimato viešojoje erdvėje, bet akademija dideliais žingsniais eina į priekį. Manau, kad realu kažkada turėti akademiją, kuri turėtų penkias žvaigždes.

Erikas irgi sėkmingai pasiėmęs atributikos rinką, planuodamas kitais metais klubui iš to uždirbti 500 tūkstančių. Kai tokio kalibro žmonės pasiima viską ir žino, kaip valdyti, tai yra fantastinis dalykas. Mano nuomone, tai vertingiau negu tiesiog investuoti 500 tūkstančių, bet kai yra abu dalykai – tai, aišku, nerealu.

Ką išsinešėte iš išvykų Europoje, kur teko susitikti su varžovų klubų vadovais?

Labai skirtingi susitikimai buvo, kažkuo girtis gal nėra prasmės. Pasikalbėti mums, kaip naujokams, buvo naudinga. Galbūt Petrovec labiau mūsų klausinėjo, nes jie grįžo į Europą po ilgos pertraukos. O su Hajduku tikrai tie ryšiai liko, užsimezgė ryšiai su jų sporto direktoriumi. Buvo smalsu pažiūrėti, kaip jie tvarkosi su savo finansais. Su Dinamo akademija irgi užmezgėme ryšį. Tie ryšiai, kurių klubas anksčiau nepropaguodavo, yra būtini.

Aš po dviejų savaičių vyksiu į Europos futbolo asamblėją atstovauti Žalgiriui, po to mes su Tadu turime renginį Londone, kur vyks didžiausia sporto konferencija Leaders Week. Ir visiems yra pasakyta, kad kitais metais turime planą, į kuriuos renginius turi skristi klubo vadovai, kur turi skristi sporto direktorius, kur turi tobulintis vyrų komandos treneris, moterų treneris.

Ar darėte skaičiavimus, kokia buvo bilietų paklausa rungtynėms prieš Hajduk ir kiek būtumėte sutalpinę į 19 tūkstančių vietų stadioną?

Kalbant apie Hajduką, būtume užpildę visą stadioną, esu tuo įsitikinęs. Nė vieno papildomo veiksmo nereikėjo – nebuvo būtina daryti papildomų įtikinimų. Atsidarėme platformą, 2 tūkstančiai žmonių laukė prekybos pradžios, o mes turėjome tik apie 200 laisvų bilietų, nes abonementai išpirko daug vietų.

Aš tikrai manau, kad Europos rungtynėse kelsime 80 proc. užpildymo tikslą. Suprantu, jeigu pirmame etape iškritęs San Marino klubas, tai gali būti kitaip, bet jeigu atvažiuoja klubas su vardu – 80 proc. yra tas tikslas, su kuriuo turime dirbti. Kitais metais išbandysime dar kitus modelius ir būsime pasiruošę. Niekas iš manęs nesijuoks, jei pasakysiu, kad užpildysime stadioną Europos rungtynėse.

Tęsiant stadiono temą, kokia šiuo metu situacija derybose dėl operavimo klausimo? Ar tas scenarijus su 25 procentais „Ryto“, 25 procentais „Žalgirio“ ir 50 proc. kito operatoriaus vis dar yra realus?

Šiuo metu situacija nėra itin pakeitusi. Vyksta derybos su potencialiais operatoriais, ir kol nežinome, kas bus pagrindinis operatorius, kalbėti yra sunku. Žalgirio pozicija gali svyruoti nuo 1 iki 25 procentų, kaip ir minėjai – nuo simbolinio dalyvavimo iki šiek tiek didesnio.

Kad „Žalgiris“ bus pagrindinis operatorius – tai taip pat nėra įmanoma. Abiejų klubų stadiono valdymas būtų itin sudėtingas, todėl tikėtinas bus trečiasis operatorius. Mes taip pat su koalicija deramės dėl sąlygų, kaip Žalgiris galėtų žaisti ir gyventi Nacionaliniame stadione, kad galėtume ten rengti visus Europos mačus TOPLYGOJE, treniruotis. Ir pagal klubo plėtrą akivaizdu, kad ir Žalgirio stadionas bus reikalingas.

Dabar vyksta tokios dvigubos derybos, sakyčiau. Tikiuosi, kad iki metų galo žmonės žinos, kas bus operatorius, ir žinos, kokiomis sąlygomis Vilniaus Žalgiris, nepamirškime ir Ryto, bus savo vietose. Vienas pagrindinių mano norų – ne tik dėl stadiono, bet ir dėl savivaldybės paramos – kad Rytas ir Žalgiris būtų traktuojami vienodai. Būtų protinga ir sąžininga juos traktuoti vienodai.

Ar galima daugmaž patvirtinti, kada stadionas bus atidarytas?

Arvydas Avulis viešai teigė, kad stadionas atsidarys 2027 metų lapkritį. Aš sakau, kad galvoju apie 2028 metų pavasarį kaip galimą atidarymo datumą. Jei žiemą dirbti viduje leis palankūs orai, tai gal ir tas lapkritis realus. Gal ir mes ten galėsime žaisti svarbiausias Europos rungtynes, tikimės būti ten pat.

„Ryto“ generalinis direktorius Martynas Giga užsiminė, kad areną planuoja dažyti raudonomis spalvomis. O stadionas tada bus žalias?

Kamuojame šią mintį, aišku. Matėme gražių žalių kėdžių. Pasiruošus nuspręsti dėl pagrindinių sąlygų, vis dar liko apie 25 klausimai – ne tik spalvos, kėdės, ložės, bet ir rėmėjų suderinamumas, LED'ai, parkavimas, fanų zonos.

Moterų futbolas – kiek šansų prisivyti Gintrą per artimiausius metus?

Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau ir kuo stipresnių komandų. Sūduva, šiek tiek sustiprinusi savo komandą, gali prisivyti geresnes komandas. Kauno Žalgiris tokių planų neturėjo, kaip supratau. Būtų gerai turėti normalias aštuonias komandas.

O kada mes prisivysime Gintrą? Kitais metais, viskas paprasta. Būsim realūs pretendentai kovoti dėl aukso medalių. Šių metų tikslas buvo ne mažesnis nei trečia vieta. Man pačiam reikėjo suprasti, koks čia lygis, koks legionierių skirtumas. Dabar dar galime kovoti ir dėl antros vietos.

Planas toks – kitais metais didinti moterų komandos biudžetą. Mes norime, kad Žalgiris būtų patraukliausia vieta lietuvėms, nes noriu čempionatą laimėti ne su maksimaliu skaičiumi legionierių, o su lietuvėmis. Suprantu, kad vien tik lietuvėmis tai padaryti labai sudėtinga, todėl, jeigu įvadintume legionieres, norėčiau, kad jos būtų kokybės garantas, kaip Garcia, kuri dėl operacijos visą sezoną negalėjo baigti.

Tai Žalgirio ambicijos labai aiškios – jau kitais metais kovoti dėl aukso medalio, nutraukti šį dominavimą ir patekti į Europą. O dar didesnis planas – per 3–4 metus paversti šią komandą profesionalia. Tada įmanoma pritraukti rimtesnių specialistų ir žaidėjų. Ir tu gali ne tik Europoje kažkur įveikti vieną turo ratą, bet vienu metu rodyti aukštesnį lygį. Kaip sakau, mūsų moterų komanda pirmiausia turi patekti į Čempionų lygą, o ne vyrai, dėl konkurencijos. Taip pat – auginti žiūrimumą. Šiais metais turėjome dvi nuostabias rungtynes.

Kaip gimsta tokios idėjos, kaip pakvietimas Tedui Lasso į Lietuvą? Realistiškai, kiek tikėjotės, kad šis planas veiks, ir kiek džiaugėtės užsienio spaudos atsakymu?

Nesigavo, gavome atsakymą iš Apple TV. Tai buvo mano idėja. Pažiūrėjau ketvirtą „Ted Lasso“ sezoną, kur jis treniruoja moterų komandą, ir pagalvojau: „O kodėl nepadarius tokio bajerio?“ Klipą sukurti kainavo apie 1000 eurų, o mes ir Vilnius gavome tiek daug reklamos.

Aišku, nepaėjo – gavome laišką iš „Apple TV“: jiems patiko, palaikys mūsų komandą, bet Jasonas Sudeikis neatvyks – toks mandagus amerikietiškas atsakymas. Čia buvo galima sukurti precedentą ir atidaryti Pandoros skrynią, tad viskas suprantama. Gaila, kad nesigavo, bet nieko tokio – mes dar turėsime tokių idėjų daugiau.

Kai atėjote į „Žalgirį“, ar manėte, kad skirsite tiek laiko, kiek dabar?

Situacija skiriasi nuo to, kuri buvo kai tik atėjau į klubą. Iš pradžių planavau rūpintis tik lankomumu ir rungtynių dienos klausimais, bet pamatėme, kiek yra reikalų – stadiono temos, moterų futbolas. Tuo metu net neplanavau tuo užsiimti, kai sutarėme su Tadu ir Mindaugu.

Dabar Žalgiris užima apie 80 procentų mano darbinio laiko. Tai reikalauja laiko, tad galvoju apie šiek tiek plėsti savo atsakomybės, bet man tai patinka ir įdomu. Iššūkis, kuris pradėjo kaip lažybų dalykas, yra kompleksiškas – taip gali būti vienerių metų sėkmė, tačiau didesnę įtaką padarė Vytauto Krutulio ir Erikų Mališausko atėjimas.

Turime aiškią sistemą. Krutulis iškėlė tikslą – akademija metai iš metų paruoštų bent du žaidėjus pagrindinei komandai. Vis dėlto reikia investicijų – trūksta skautų ir normalios transferų sistemos. Reikalingas pagrindinis skautas, kurį galėtume nukreipti į skirtingas rinkas. Per susitikimą Tadas ir Vytautas sakė tą patį.

Jeigu neturėtume nieko, būtume panašūs į kitus klubus. Turime iš karto pradėti galvoti apie naujausias technologijas, kad būtume konkurencingi. Nesieksime pretenduoti į Manchester United ar Real Madrid lygį, bet privalome mąstyti, kaip juos įveikti ne tik aikštėje. Reikia būti išmaniems, pasiekti aukštesnį efektyvumą, ir tikiu, kad per kelis metus pasieksime 10 milijonų ribą.

Jeigu išskirtume du įsimintiniausius praėjusio sezono momentus – Liepkalnyje stebuklą ir laikinosios sostinės pergalę prieš Kauno Žalgirį – koks dar būtų vienas ar du įsimintiniausi įvykiai?

Tokie emociniai šuoliai liko įstrigę atmintyje. Paprastai stengiuosi nesitraukti nuo streso, todėl Žalgiris man suteikė nemažą įtampą. Sunkiausia buvo paskutinis pralaimėjimas Panevėžyje 0:2, kai visi rodikliai nusileido. Žmoną sakė, kad buvau visiškai pajuodęs.

Taip pat įspūdį palieka, kai žaidėjai dėkoja fanams, o sauga leidžia šalies vaikams įveikti aikštę – norėdami pasirašyti, nusifotografuoti ar pasisveikinti. Tėvai džiaugiasi, o futbolininkai taip pat laimingi. Tai visada palieka didžiulį įspūdį.

Taip pat įspūdį paliko moterų komanda: centrinė tribūna po vienų rungtynių joms išreiškė dėkingumą, jas pakvietė – tokių patirčių šiemet nebuvo. Norėtųsi tokių momentų daugiau. Tas ryšys tarp miesto ir klubo kyla kaip nuolatinis, tvarus procesas – jis liks, tik stiprės. Bus ir pergalių 7:2, ir pralaimėjimų 0:3, ir su tuo turėsime susitaikyti.