Prieš derbį A. Marčiulionis perdavė žinutę Ą. Tubeliui

2026-11-02 11:05

Ilgąjį savaitgalį vainikuos tikras krepšinio desertas – pirmasis šio sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL), remiamos „Betsson“, derbis.

16.30 val. sostinėje susitiks Vilniaus „Rytas“ ir Kauno „Žalgiris“.

Žalgiriečiai per septynerias rungtynes dar nepatyrė pralaimėjimo, o „Rytas“ per penkis mačus suklupo vieną kartą – sezono pradžioje prieš „Gargždus“.

Vilniaus ekipą lyg užkeikė peties traumos: rankas susižeidė Martynas Paliukėnas, Matas Jogėla, o dabar iš rikiuotės iškrito ir Ignas Urbonas. Vis dėlto Augustas Marčiulionis tikina, kad „Rytas“ pasiteisinimų neieško, o traumuotus komandos draugus turės pavaduoti kiti.

Anot sostinės klubo atstovo, komandoje jaučiamos įvairios emocijos, tačiau vilniečiai pasiduoti neketina.

„Pasiteisinimų galima rasti, tačiau spaudimas egzistuoja visada. Sirgaliai iš mūsų laukia maksimalaus atsidavimo, energijos ir kovos, kuri tikrai nebus lengva. Privalome susitelkti į tai, ką turime, o ne į tai, ko trūksta, ir parodyti daugiau energijos nei bet kada anksčiau“, – prieš derbį kalbėjo jis.

LKL.lt – pokalbis su A. Marčiulioniu apie Vilniaus komandos sunkumus, pasikeitusį vaidmenį, nesėkmę sezono pradžioje ir artėjantį susitikimą su „Žalgiriu“.

Rungtynes nuo 16.30 val. šįkart galėsite stebėti per LNK ir „Telia Play“.

– Praėjusią savaitę pradėjote pergale Čempionų lygoje, tačiau nuotaiką temdo traumos. Ko komandoje dabar daugiau – nerimo ar pozityvumo?

– Jausmai išties dvejopi. Atrodo, kad mūsų žaidimas gerėja, bet tuo pat metu nuolat netenkame vieno ar kito žaidėjo. Tenka keisti rotaciją ir pozicijas, galbūt dar sulauksime papildymo – pokyčių bus, nors jie nebus radikalūs. Gaila traumuotų krepšininkų, tačiau turime rungtyniauti su tais, kuriuos turėsime.

– Ką pajutote pamatęs, kad Ignas Urbonas, susiėmęs už peties, palieka aikštę?

– Buvo labai sunku. Situacija atrodė rimta, pats Ignas buvo sukrėstas ir negalėjo pakelti rankos. Visa arena pritilo – tai buvo labai skaudus momentas. Jis puikiai pradėjo rungtynes, suteikė komandai daug naudos, yra jaunas ir energingas žaidėjas, tačiau mačą turėjo baigti patyręs traumą. Dėl jo labai liūdna.

– Kaip komandai sekasi perskirstyti vaidmenis, kai traumos seka viena po kitos? Pilnos sudėties Nedas Pacevičius, regis, galėjo pasidžiaugti vos per vieną ar dvejas rungtynes.

– Esame profesionalai, todėl turime priimti tiek mažesnį, tiek didesnį vaidmenį. Sezonas trunka dešimt mėnesių, per jį kiekvienoje komandoje vyksta įvairūs pokyčiai. Traumos nepageidaujamos, bet privalome prisiimti atsakomybę ir padėti ekipai laimėti. Reikia prisitaikyti, nes kito pasirinkimo neturime.

– Kas tokiu laikotarpiu komandai svarbiausia psichologiškai?

– Manau, kad nusiteikimas. Kiekvienas sveikas žaidėjas turi duoti daugiau nei anksčiau, į rungtynes žvelgti atsakingiau ir galvoti, kaip kompensuoti komandos draugo nebuvimą. Reikia parodyti tai, ko galbūt anksčiau neparodei. Psichologinis pasirengimas čia labai svarbus.

– Ar galima teigti, kad „Rytas“ šioje srityje jau yra užsigrūdinęs? Praėjusį sezoną taip pat netrūko problemų, tačiau iš jų dažniausiai išsisukdavote sėkmingai.

– Tai tikrai padeda. Galima prisiminti rungtynes su „Galatasaray“, kai Hardingas iškrito likus vos kelioms valandoms iki mačo. Rūbinėje supratome, kad neturime kur trauktis. Niekas neatvyks mūsų išgelbėti, todėl turime patys kovoti ir muštis. Taip ir laimėjome. Tos rungtynės kelyje į titulą buvo labai svarbios. Gudaitis, Masiulis, Ignas ir kiti mūsų branduolio žaidėjai turi tokios patirties, todėl bandysime ją panaudoti.

– Komandoje yra ir naujokų. Kaip kol kas sekasi sulipdyti dabartinę „Ryto“ sudėtį?

– Dabar jaučiamės geriau, nes rezultatai rodo, kad vis geriau suprantame vienas kitą, žinome, ko reikia iš kiekvieno žaidėjo ir kaip turime rungtyniauti. Tai ilgas procesas, visada galima patobulėti, tačiau šiuo metu viskas klostosi neblogai. Dabar kai kuriems teks žaisti daugiau, kitiems – kitoje pozicijoje, todėl šiuos pokyčius turėsime priimti.

– Ką komandai suteikė Nedas Pacevičius ir kas išliko panašu į laikotarpį su Giedriumi Žibėnu?

– Skautavimo srityje yra nemažai panašumų, didelių pokyčių beveik neįvyko. Išliko greito žaidimo idėjos, tačiau dabar daugiau orientuojamės į silpnesnių varžovų vietų puolimą. Dar reikia laiko, kad viską labiau išgrynintume, bet turime ir panašumų, ir skirtumų.

– N. Pacevičius vis dar yra jaunas vyriausiasis treneris. Kiek pasitikėjimo jis rodo ir kaip jūs, žaidėjai, jį palaikote?

– Mes juo pasitikime, jį palaikome ir tikime. Vis dėlto aikštėje rungtyniaujame mes, todėl turime būti tinkamai nusiteikę, energingi ir norėti kovoti. Nuo mūsų pasirodymo priklauso, kaip atrodys treneris. Štabas dirba labai daug, analizės yra išsamios, bet galiausiai viską turime įgyvendinti aikštėje, kaip tai padarėme mače su Trabzono klubu. Tarpusavio ryšys labai svarbus, o jį turime.

– Vienintelį LKL, kurią remia „Betsson“, pralaimėjimą patyrėte sezono pradžioje prieš „Gargždus“. Ar tai buvo savotiškas šaltas dušas?

– Dar prieš rungtynes žinojome, kad susidursime su rimta komanda. Mes, lietuviai, suprantame LKL specifiką: varžovai tau gali ruoštis visą savaitę, o tu tuo metu žaidi kitus mačus. Žinojome, kad kiekvienas susitikimas čia yra svarbus, todėl tai visai komandai tapo geru priminimu. Nemalonu pralaimėti dėl turnyro lentelės ir ypač savo sirgalių akivaizdoje, tačiau iš šio mačo pasiėmėme ir naudingų dalykų. Sporte negalima ilgai gyventi nesėkme – reikia pasimokyti ir judėti pirmyn.

– Ar tarptautinėse rungtynėse jaučiate, kad šį sezoną „Ryto“ statusas yra kitoks – esate čempionai?

– Taikinys ant mūsų nugarų tikrai yra. Atvykome į Nanterą, kur tai buvo pirmasis jų Čempionų lygos mačas namuose po kelerių metų. Kalbėjausi su buvusiu universiteto kambario draugu, kuris pasakojo, kaip jie laukė šių rungtynių ir buvo joms labai motyvuoti. Manau, tai daro įtaką.

– Ko komandai šiuo metu labiausiai trūksta, kad galėtumėte demonstruoti norimą žaidimą?

– Pirmiausia – sveikatos. Daug lengviau, kai gali treniruotis ir rungtyniauti visa sudėtimi. Yra ir individualių, ir komandinių dalykų, kuriuos galime pagerinti. Reikia laiko, tęstinumo, rungtynių bei gerų pavyzdžių, kai dalijamės kamuoliu ir ginamės. Tokie mačai mums patiems parodo, kad galime žaisti kokybiškai.

– Neseniai sakėte, kad šioje komandoje jau nebesate jaunuolis ir iš jūsų tikimasi daugiau. Kaip susidorojate su tokia atsakomybe?

– Atsakomybės nori kiekvienas žaidėjas. Krepšinis teikia malonumą, todėl norisi būti atsakingam, tačiau svarbiausia visada yra komanda. Žinau, ko iš manęs laukia treneriai ir komandos draugai, todėl stengiuosi žaisti energingai ir atlikti tai, ko tą dieną reikia ekipai.

– Lyderystę stengiatės rodyti ir už aikštės ribų. Ar rūbinėje yra daugiau kalbesnių žaidėjų?

– Vis dar nesu rūbinės veteranas, tačiau stengiuosi kalbėti. Galbūt galiu būti jungtis tarp legionierių ir lietuvių, nes ne vienerius metus gyvenau JAV ir gerai kalbu angliškai. Noriu būti pozityvus komandos draugas, lyderystę rodyti per geras emocijas ir padėti kitiems jaustis laimingesniems.

– Komandoje turite naujų legionierių. Kokias „Ryto“ vertybes jiems bandote perteikti?

– Rūbinėje apie tai kalbame, tačiau daugiausia viską galima suprasti per pirmąsias namų rungtynes. Pamatę mūsų sirgalių palaikymą ir kultūrą, žaidėjai daug ką supranta be papildomų žodžių. Mes, žinoma, kalbamės ir pabrėžiame aukštus klubo standartus, bet sirgaliai puikiai parodo, ko iš mūsų tikimasi, todėl užsieniečiai tai greitai pajunta.

– Ar naujokams reikia aiškinti derbio su „Žalgiriu“ reikšmę, ar jie ją jau supranta?

– Manau, kad jie puikiai suvokia šių rungtynių svarbą, tačiau mes, žaidėjai, turime susitelkti į sportinę pusę. Visa kita labiau skirta sirgaliams, o mums reikia galvoti apie žaidimą. Energijos ir noro tikrai netrūks, svarbiausia išlaikyti tinkamą koncentraciją ir gerai pasiruošti.

– Kas bus svarbiausia pirmajame sezono derbyje ir ar dėl traumų spaudimas „Rytui“ sumažėjo?

– Nežinau, galima ieškoti pasiteisinimų, tačiau spaudimas visada išlieka. Sirgaliai iš mūsų tikisi maksimalaus atsidavimo, energijos ir sunkios kovos. Turime galvoti apie tai, ką turime, o ne apie tai, ko trūksta, ir į aikštę išeiti dar energingesni nei ankstesniuose mačuose.

– Ar matote vietų, kuriose „Žalgiris“ galėtų būti pažeidžiamas?

– Tai priklausys nuo jų rotacijos. Pernai jau buvo situacija, kai jie mus įveikė net be starto penketo. Žalgiriečiai dar nerodo geriausio žaidimo, tačiau problemų turime ir mes, ir jie. Tai labiau klausimai treneriams, bet stengsimės atrasti silpnąsias jų vietas.

– Gal turite linkėjimų ar žinutę geram bičiuliui Ąžuolui Tubeliui?

– Norėčiau, kad jis man perskambintų, nes skambinu, tačiau atsakymo nesulaukiu (Juokiasi).