E. Stankevičius plačiai – apie „Riterių“ pamokas, išeivijos lietuvių kantrybę ir galimą kelią į EURO 2028

2026-08-29 09:04 © lff.lt nuotr.

LFF prezidentas Edgaras Stankevičius su visa komanda pasitinka intensyvių futbolo mėnesių laikotarpį. Jau rugsėjį prasidės rungtynių maratonas Dariaus ir Girėno stadione: vyks du Lietuvos vyrų rinktinės susitikimai, LFF taurės finalas, o didžiausias valstybės stadionas bus atveriamas moterų rinktinei, kuri priims elitinę Švedijos rinktinę.

Tai bus svarbus etapas Lietuvos rinktinei, kuriai keliamas tikslas – įveikti D divizioną, į kurį nusileista po sudėtingos atkarpos C diviziono, kai Kosovas, Rumunija ir Kipras paliko rinktinę be taškų. Žemiausio diviziono antrojoje grupėje laukia susidūrimas su Lichtenšteinu ir Azerbaidžanu.

Apie ateinančias kovas LFF prezidentas sakė: „Čia labai paprasta – norime laimėti savo grupę.

Norime dovanoti pergales sirgaliams, kurie tikisi ir palaiko, taip pat tikimės, kad mūsų žaidėjai laimėjus dažniau švęs, o mums svarbu įrodyti sau ir gerbėjams, kad D divizionas nėra lygis, kuriame Lietuvos rinktinė burnuoja būti.

Kalbant apie D divizioną, prezidentas patvirtino, kad jo laimėjimas gali atverti naują kelią į Europos čempionatą, kaip tai įvyko Estijai prieš 2024 metų turnyrą. Tada Baltijos taurės nugalėtojai krito prieš Lenkijos rinktinę – lemiamame pusfinalyje. Lietuvos rinktinė visų pirma susikoncentruoja į save.

E. Stankevičius taip pat patvirtino, kad išvykstantys lietuviai, tarp kurių ir talentingasis Divine Mukasa, vis dar yra LFF dėmesio centre, nors jų situacija kol kas neaiški.

Buvo išklausyti ir „Kauno Žalgirio“ atstovų norai, išsakyti po mačo su „Klaksvik“, kuris įrašė Lietuvos futbolo istoriją – antrą kartą Kauno klubas užsitikrino patekimą į pagrindinį Europos turnyro etapą. Tuomet laikinosios sostinės klubo treneris Željko Sopčičius išreiškė apgailestavimą dėl labai trumpo transferų vasaros lango Lietuvoje. Pokyčiai įsigalios nuo kitų metų.

„Jau nuo 2027 metų, atsižvelgiant į klubų poreikį, taip pat į dalyvavimą Europos turnyrų atrankose ar patekus į jų grupių etapus, registracijos langai keisis taip, kad pirmasis langas bus vasario 1 d. – kovo 29 d., o antrasis birželio 15 d. – rugpjūčio 8 d.,“ – tvirtino LFF prezidentas.

Išsamus interviu su LFF prezidentu E. Stankevičiumi.

Visų pirma, kuo šiuo metu gyvena federacija? Kokie einamieji darbai bei kas laukia ateityje? Kiek suprantu, rugsėjis ir spalis bus itin aktyvūs, nes vyks vyrų atrankos, moterų rungtynės, LFF taurės finalas ir net keturios didelės rungtynės stadione?

Rugsėjis ir spalis tikrai bus vieni intensyviausių mėnesių šiais metais. Lauks dvejos vyrų rinktinės namų rungtynės rugsėjo 27 d. su Azerbaidžanu ir draugiškos rungtynės su Andora rugsėjo 30 d., istorinis moterų rinktinės mačas su Švedija spalio 9 d. ir LFF taurės finalas spalio 11 d. Žiūrovas stadione mato 90 minučių futbolo, bet už jų – daug komandos darbo, besiversiančio dar anksčiau.

Man svarbu, kad žmogus, atėjęs į stadioną, gautų ne tik rungtynes, bet ir gerą futbolo renginį, norėtų čia sugrįžti su šeima, vaikais ar draugais. Ypač daug dėmesio skiriame moterų rinktinės rungtynėms – tai jų istorinis pasiekimas ir norime, kad jos tą vakarą jaučiasi, jog žaidžia savo šaliai didžiausiame Lietuvos stadione.

Tuo pačiu gyvenimas federacijoje nesustoja ties nacionalinėmis rinktinėmis – prasideda jaunimo sezonai, artėja futsal A lyga, kurią remia TOPsport Startas, vyksta infrastruktūros ir futbolo vystymo projektai regionuose. Darbų daug, bet toks tempas mūsų komandai yra įprastas ir valdomas.

Federacijos darbuotojai ir asociacijos aktyviai vykdo, prižiūri ir prisideda prie futbolo lygų veiklos. Dalis federacijos kolegų vyks į UEFA būstinę dėl 2028 metų vaikinų iki 17 metų Europos čempionato organizavimo – jau pradedame ruoštis šiam svarbiam renginiui Lietuvoje.

Kaip federacijos vadovas, vasarą ir rudenį aktyviai dalyvauju FIFA ir UEFA susitikimuose, vizituose. Rugsėjo pradžioje mūsų būstinėje Kaune vyks UEFA Media komiteto posėdis, kuriame dalyvaus šiam komitetui priklausantys federacijų vadovai. Tai dar vienas tarptautinis futbolo renginys Lietuvoje.

Kalbant apie moterų futbolą, po labai aukšto pasiekimo Lietuvos moterų rinktinė atkreipė dėmesį į mažas premijų sumas (vos 120 tūkst. per metus, kaip skelbė LRT), kas garsiai nuskambėjo spaudoje. Kaip premijavimas nuo to laiko pasikeitė?

Pirmiausia, norėčiau šiek tiek patikslinti skaičius. 120 tūkstančių eurų nėra vienų metų premijų riba – tai suma, kurią moterų rinktinė už sportinius rezultatus gavo 2025–2026 metais. Tuo pačiu laikotarpiu vyrų rinktinei už rezultatus buvo išmokėta 51 tūkstantis eurų.

Bet nenorėčiau šio klausimo suvesti tik į skaičių palyginimą. Mūsų futbolininkės pasiekė istorinį Lietuvos futbolui rezultatą, todėl visiškai suprantu jų lūkesčius dėl didesnio dėmesio, įvertinimo ir augančių galimybių. Man buvo svarbu, kad viešojoje erdvėje kilusios diskusijos būtų išsisprendę – sėdėtume prie vieno stalo, išklausytume vieni kitus.

Dalis pokyčių, pavyzdžiui, didesni atvykimo pinigai, buvo patvirtinti dar anksčiau. Tačiau taip pat sutarėme iš naujo įvertinti premijavimo sistemą, o premijos už artėjantį atrankos etapą bus patvirtinamos Vykdomajame komitete. Svarbiausia – kartu su augančiais moterų futbolo rezultatais augtų ir sąlygos, kurias galime joms pasiūlyti.

Ar sprendimas moterų rungtynes Lietuva – Švedija žaisti Dariaus ir Girėno stadione buvo priimtas dar prieš visą tą premijavimo ažioptažą? Taip pat ką galima pasakyti apie šias artėjančias rungtynes? Kiek tai didelis įvykis moterų futbolui Lietuvoje? Buvo galvoje minčių pasirinkti dar „ didesnį“ varžovą, kaip Angliją ar Norvegiją?

Taip. Dar prieš burtus nusprendėme, kad šio etapo rungtynes norime žaisti Dariaus ir Girėno stadione, nepriklausomai nuo to, kokį varžovą gausime.

Mūsų futbolininkės užsitarnavo šią sceną pačios savo rezultatais ir darbštumu. Dabar laukia ir ypatingas varžovas – Švedija: šiuo metu ji yra pasaulio reitinge aukštai, nuolatinė didžiųjų turnyrų dalyvė, pastaruosiuose dviejuose pasaulio čempionatuose iškovojusi trečiąją vietą.

Žinoma, galėjome gauti Angliją, Norvegiją, Italiją ar Nyderlandus, bet čia svarbiausia nėra „didesnis“. Švedija yra pasaulio futbolo elitas. Mūsų rinktinė patirs didelį iššūkį, tačiau tai – proga parodyti, kad moterų rinktinės rungtynės gali būti svarbus futbolo įvykis Lietuvoje.

Spalio mėnesį vyks LFF taurės finalas, ir realu, kad jame pasirodys Kauno Žalgiris. Šis klubas neseniai iškėlė klausimą dėl ganėtinai trumpo transferų vasaros lango Europos kontekste Lietuvoje TOPLYGOJE. Ar Federacija jau ėmėsi veiksmų, ar planai bus įgyvendinti tik artimiausiu metu? Gal jau kitą vasarą bus pokyčių?

Po „Kauno Žalgirio“ rungtynių su „Klaksviku“ paaiškinome, kaip nustatomi registracijos laikotarpiai ir kokias ribas diktuoja FIFA taisyklės. Šiuo metu taikomas 12 + 4 savaičių modelis: pirmasis laikotarpis trunka 12 savaičių – sausio–balandžio mėnesiais, o antrasis – 4 savaitės vasarą.

Kaip ir kiekvienais metais, prieš tvirtindama registracijos laikotarpius Lietuvos futbolo federacija klausia klubų nuomonės. Ankstesniais metais klubai pritarė šiuo metu galiojančiam modeliui, tačiau nuo 2027 metų, atsižvelgiant į klubų poreikį ir dalyvavimą Europos turnyruose, registracijos langai keisis taip, kad pirmasis langas bus vasario 1 d. – kovo 29 d., o antrasis – birželio 15 d. – rugpjūčio 8 d.

Lietuvos klubiniame futbole matomas didelis augimas – susidomėjimas didelis kaip niekada, prie klubų jungiasi rimti specialistai, jau neskaitant „Žalgirių“, galima paminėti sporto direktoriaus Karolio Skinkio prisijungimą prie „Sūduvos“. Vilniaus „Žalgiris“ įgauna naują veidą, „Kauno Žalgiris“ kviečia rimtą specialistą iš Kroatijos, o Telšiai, Bangos, Vilniaus rajono klubai demonstruoja savitą žavesį. Rezultatai pastebimi ir Europoje – Vilniaus klubo pasiekimai Liepkalnyje buvo girdimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o „Kauno Žalgiris“ pagaliau įžengia į Europos turnyro pagrindinį etapą. TOPLYGOJE konkurencija milžiniška, intriga – didelė. Tad džiugu dėl dabartinės situacijos Lietuvos klubiniame futbole?

Tai, ką dabar matome klubuose futbole, tikrai mane džiugina. Svarbiausia – ne vienas konkretus rezultatas ar vienas klubas, bet tai, kad stiprėjimo ženklų matome daugelyje skirtingų vietų.

Klubai tampa profesionalesni, kviečia stiprius specialistus, investuoja į infrastruktūrą, didėja konkurencija. Labai gerai matyti Telšių „Džiugą“ ar Gargždų „Bangą“, kurios su ribotais resursais iššūkį didesniems klubams meta. Ambicingai infrastruktūrą vysto „TransINVEST“, įdomių procesų matome ir kituose klubuose.

Ne visiems sezonai būna vienodai sėkmingi, ir tai natūralu. Svarbiausia, kad klubai turėtų stabilų pagrindą, žmonių ir ilgalaikę kryptį, leidžiančią po sunkesnio sezono atsitiesti.

Džiugina ir Pirma lyga. Ten vis daugiau klubų turi aiškias ambicijas, strategijas, stiprina organizacijas. Jeigu norime stiprios aukščiausios lygos, turime turėti ir tvirtą pagrindą po ja.

Žinoma, dėmelė buvo „Riterių“ situacija, kuri baigėsi jų klubo era, likus devynioms komandoms TOPLYGOJE. Kaip skelbiama, šis įvykis galėjo paskatinti TOPLYGOS buvusio prezidento Gintaro Staniulio atsistatydinimą. Ką pats LFF išmoko iš šios situacijos ir kaip ją įvertintumėte?

Tai buvo sunkus ir skausmingas laikotarpis. Pirmiausia apgaila ne dėl to, kad čempionate liko devynios komandos. Už klubą slypėjo žaidėjai, treneriai, personalas ir sirgaliai – žmonės, kuriems toks klubo žlugimas turi realias pasekmes.

Federacija aiškiai nurodė įsipareigojimus, kuriuos klubas turėjo įvykdyti, kad galėtų tęsti dalyvavimą čempionate. Jie nebuvo įvykdyti, todėl teko priimti sunkų sprendimą. Leisti klubui tęsti varžybas be įvykdytų įsipareigojimų būtų buvę nesąžininga kitiems klubams.

Bet sakyti, kad viską padarėme idealiai ir čia nėra ko išmokti, būtų neteisinga. Turime įsivertinti, kaip anksčiau pastebėti signalus, kaip stiprinti klubų finansinę stebėseną ir kaip tokiose situacijose turi veikti federacija, lyga ir pats klubas.

Tokio atvejo niekas nenori kartoti. Todėl svarbiausia – ne tik pasakyti, kad padarėme išvadas, bet jas paversti konkrečiais procesų pokyčiais.

Ar žinome, kokia šiuo metu yra situacija dėl galimo naujo prezidento aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje?

Vis dar esame paieškose. Lyga nori aktyviai ieškoti kandidato į prezidentūrą, laukiame jų pasiūlymų, tačiau ir federacija ieško savo kandidatų; turime kelis variantus, kuriuos pateiksime klubams ir rasime geriausią sprendimą.

Mums labai svarbu, kad TOPLYGA turėtų stiprią vadovybę ir asmenybę, su kuria galėtume konstruktyviai dirbti.

LFF taurės finalas šiais metais vėl grįš į Dariaus ir Girėno stadioną? Ar galima tikėtis, kad artimiausiais metais bus išlaikytas planas rengti šią šventę didžiausiame Lietuvos stadione, kol atsiras Nacionalinis stadionas sostinėje, ar sprendimas priklausys nuo finalininkų, kaip buvo ir praėjusiais metais?

Dariaus ir Girėno stadionas dabar natūraliai yra vieta didžiausiems futbolo renginiams, todėl džiaugiamės, kad finalas čia sugrįžta.

Tačiau nenorėčiau, kad Lietuvos futbolas liktų tik viename mieste. Kasmet kalbamės su klubais ir savivaldybėmis, žiūrime, kokia infrastruktūra atsiranda regionuose ir kokius renginius galime organizuoti arčiau vietos bendruomenių. Šiais metais U21 rinktinė žaidė Tauragėje, U15 merginų Baltijos taurė vyko Birštone, svarstėme ir apie galimybę LFF taurės finalą rengti Druskininkuose.

Nacionalinio stadiono kūrimas Vilniuje bus labai svarbus visam Lietuvos futbolui ir suteiks papildomą aukštesnio lygio pasirinkimą. Tikiu, kad ateityje ten vyks ir rinktinės rungtynės, ir LFF taurės finalai. Tačiau finalo vieta ir toliau bus vertinama kasmet – pagal finalininkus, infrastruktūrą ir tai, kur tuo metu galime sukurti geriausią futbolo šventę.

Tęsiant apie LFF taurės finalą, ar šiais metais yra ruošiama kokia nors speciali programa šiai rungtynei? Per finalo atidarymą stadiono žiūrovams buvo siūloma daugybė pasirodymų, vienais metais dieną prieš finalą vyko ir futbolo legendų mačas. Ko galima tikėtis šiemet?

Tą savaitgalį Kaunas tikrai gyvens futbolu. Spalio 9-ąją Dariaus ir Girėno stadione žais Lietuvos moterų rinktinė su Švedija, o spalio 11-ąją ten pat vyks LFF taurės finalas.

Programą dar dėliojame, todėl anksčiau laiko detalių nepaskelbsime. Bet mums labai svarbu, kad finalas būtų ne tik 90 minučių; norime, kad žiūrovai ateitų anksčiau, atsivedtų vaikus, šeimą ir draugus, turėtų ką veikti bei ką prisiminti.

Kai turime tokį stadioną, turime ir atsakomybę išnaudoti jo galimybes bei kelti pačių futbolo renginių kokybę. Toks savaitgalis tikrai bus gera proga.

Aktualus klausimas – Lietuvos vyrų rinktinė. Gal tikslai bus tiksliai paskelbti, bet manoma, kad rudens laikotarpiu tikslas bus vienas – laimėti D divizioną?

Taip. Tai labai paprasta – norime laimėti savo grupę.

Norime dovanoti pergales sirgaliams, kurie tiki, palaiko, taip pat norime, kad ir mūsų žaidėjai kuo dažniau džiaugtųsi pergalėmis.

Yra ir kitas dalykas. Mums svarbu patiems sau ir sirgaliams parodyti, kad D divizionas nėra lygis, kuriame Lietuvos rinktinė nori užsibūti. Praėjusiais metais matėme, kad galime labai rimtai kovoti su Lenkija, Nyderlandais ir kitais aukšto lygio varžovais. Dabar reikia tą ambiciją paversti rezultatais.

Praeityje per Tautų lygos D divizioną dvi rinktinės – Šiaurės Makedonija ir Estija – dėl savo triumfo gavo šansus varžytis tolesniuose Europos čempionato atrankos etapuose, o tai, žinoma, turėtų dominti ir Lietuvos rinktinę. Iki galo formato naujo kvalifikacijos etapo dar nėra patvirtinta, tačiau girdisi, jog sėkmingai pasirodžius Tautų lygos D divizione Lietuvos rinktinei taip pat gali atsiverti netikėtas kelias į lemiamus atrankos etapus, jeigu pagrindinė atranka būtų nesėkminga?

Taip, toks kelias egzistuoja, tik svarbu tiksliai pasakyti, kad D diviziono laimėjimas savaime negarantuoja vietos EURO 2028 atkrintamosiose.

Pirmiausia turime laimėti grupę, o tada jau žiūrėsime, kokias papildomas galimybes tas rezultatas mums atvers. Laimėję savo D diviziono grupę ir tapę aukščiausiai reitinguotu D lygos grupės nugalėtoju, galime patekti į EURO 2028 atkrintamąsias, jeigu A, B ir C lygų grupių nugalėtojų neužteks visoms Tautų lygai skirtoms play-off vietoms užpildyti. Bet kaip ir minėjau, turime fokusuotis į save ir pirmiausia siekti maksimalaus rezultato savo divizone.

Birželio mėnesio rinktinių lange neišvydome stipriausios sudėties, tačiau dabar net nėra abejonių, jog pavyks matyti pačius stipriausius žaidėjus su rinktine, jei ne traumos?

Mūsų žaidėjų noru atstovauti Lietuvai niekada neabejojome. Birželį kai kurių futbolininkų neturėjome dėl objektyvių priežasčių – traumas, klubines situacijas, kontraktų klausimus.

Dabar situacija yra geresnė. Dalis žaidėjų jau turi naujus klubus ir reguliariai rungtyniauja, po ilgos traumos į aikštę sugrįžo Kipras Kažukolovas.

Žinoma, futbole nuo traumų niekas nėra apsaugotas, tačiau jeigu jų išvengsime, tikimės rugsėjo–spalio langui turėti stipriausią tuo metu galimą sudėtį. Laukia svarbios rungtynės ir norime į jas eiti turėdami visus savo geriausius žaidėjus.

Kalbant apie rinktinės sudėtį bei galimą pastiprinimą, daugelis futbolo gerbėjų, kurie šiek tiek seka situaciją, mini „didžiąjį ketvertą“ – Airidą Golambeckį, Divine‘ą Mukasą, Germaną Valerą Karabinaitę bei Roką Pukštą. Tai žaidėjai, kurie ateityje galėtų atstovauti rinktinei, įgiję Lietuvos pasą. Ar jų įtraukimas į rinktinę artimiausiu metu yra realus scenarijus, ar labiau ateities perspektyvos, ir ar su šiais žaidėjais vyksta aktyvus dialogas?

Su šiais ir kitais lietuviška kilmės futbolininkais mūsų techninis departamentas nuolat palaiko ryšį. Turime tarptautinį skautą Vadimą Tičenką ir solidų duomenų bazę lietuviškų šaknų futbolininkų užsienyje.

Tačiau kiekvieno žmogaus situacija skirtinga. Vieni turi Lietuvos pilietybę, kitiems šis klausimas dar turi būti išspręstas; amžius, karjeros kelias, ryšiai su Lietuva ir pasirinkimai tarp rinktinių skiriasi.

Šioje vietoje svarbiausia – neskubinti jaunų žaidėjų apsisprendimo, o palaikyti dialogą, parodyti, kas esame ir kokią ateitį galime pasiūlyti Lietuvos rinktinei.

Divine'o Mukasos apsilankymas Kaune buvo dalis tokio dialogo. Norime, kad šie jaunuoliai žinotų – Lietuva juos mato, seka jų kelią ir durys jiems yra atviros. Galutinis sprendimas visada priklauso nuo pat žaidėjo ir jo šeimos.

Pabaigai, kokių federacija lūkesčių artimiausiems keturiems mačams stadione, kuriuos paminėjote interviu pradžioje – du vyrų rinktinės mačai su Andora ir Azerbaidžanu, moterų rinktinės rungtynės prieš Švediją bei LFF taurės finalas. Kalbant tiek apie žiūrovų skaičių, tiek apie rezultatus ir kitus aspektus.

Yra paprastas futbolo posakis – geriausias stadionas yra pilnas stadionas. Tačiau norėčiau, kad jis būtų ne tik pilnas. Tikimės, kad žiūrovai jausis gerai ir saugiai, norės grįžti su šeima ar draugais, o pirmą kartą į rinktinės rungtynes atėjęs vaikas vėliau paprašytų tėvų sugrįžti dar kartą.

Sportiniai lūkesčiai taip pat aukšti. Iš vyrų rinktinės tikimės pergalių ir kovos dėl pirmos vietos Tautų lygos grupėje. Moterų rinktinėms rungtynės su Švedija bus iššūkis, bet ir proga parodyti, kaip toli mūsų rinktinė jau nuėjo.

LFF taurės finalui linkime pilnų tribūnų, geros atmosferos ir įdomių rungtynių, kurias žmonės prisimintų ir kalbėtų apie jas dar ilgai.

Jei šį rudenį pasieksime gerų sportinių rezultatų, užpildysime stadionus ir sulauksime daugiau žmonių, sakančių „noriu dar kartą ateiti į Lietuvos futbolą“, tai bus ženklas, kad einame teisinga kryptimi.