Solidžiai rungtyniaujantis „Šiaulių“ kovotojas: „Fiziškai jaučiuosi geriausiai per visą karjerą“
LKL, kurią remia „Betsson“, čempionate iki trumpos pertraukos liko vienas savaitgalis – visos ekipos dar sužais po vieną mačą ir tuomet ilsėsis, nes nacionalinėse pirmenybėse prasidės rinktinių krepšinio etapas.
Komandoms jau sužaidus po dešimt rungtynių, turnyrinė lentelė atskleidžia, kad intrigos netrūksta. Keturi klubai, esantys apatinėje jos dalyje, turi vienodą balansą (3-7), o antroje vietoje esantys „Gargždai“ (6-4) vos viena pergale lenkia šeštoje pozicijoje žengiančius „Šiaulius“ (5-5).
Saulės miesto komanda šį sezoną po ilgos pertraukos rungtyniauja dviejuose turnyruose. Europos taurėje šiauliečiai, laimėję trejas ir pralaimėję penkerias rungtynes, konkurencingoje grupėje užima šeštą vietą iš aštuonių ekipų. Nuo varžovų, kovojančių dėl patekimo į atkrintamąsias, jie kol kas neatsilieka.
Įtemptame šio sezono tvarkaraštyje Dariui Songailai reikalingi patikimi žaidėjai, gebantys įgyvendinti trenerio planus ir net ne pačią geriausią dieną atiduoti visas jėgas komandai. Vienu svarbiausių ramsčių pastaruoju metu tapo Simas Jarumbauskas, į Lietuvą sugrįžęs po sezono Austrijos „BC Vienna“ ekipoje, kuri žaidė ir Adrijos lygoje.
26 metų, 198 cm ūgio puolėjas pastarųjų šešių rungtynių atkarpoje vietiniame čempionate pasižymi stabiliais ir solidžiais rezultatais. Jo statistika siekia 16,2 taško, 3,8 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 16 naudingumo balų.
Vilnietis ypač išsiskyrė dvejuose susitikimuose, kuriuose „Šiauliai“ šventė pergales: prieš „Gargždus“ jis pelnė 24 taškus, atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, perėmė 2 kamuolius ir surinko 24 naudingumo balus, o mače su Kėdainių „Nevėžiu-Paskolų klubu“ įmetė 22 taškus, atkovojo 8 kamuolius bei surinko 24 naudingumo balus.
Būtent šią komandą, kurią šiauliečiai įveikė prieš dvi savaites, šeštadienio vakarą jie priims savo aikštelėje. Tiesa, Evaldo Beržininkaičio auklėtiniai į rungtynes atvyks pakilios nuotaikos ir labiau pasitikėdami savimi – trečiadienį jie, po ketverių metų pertraukos nugalėję Vilniaus „Rytą“, pasiekė antrąją pergalę iš eilės.
Susitikimo pradžia – 19 val. Mačą tiesiogiai rodys BTV televizija ir „Telia Play“. Rungtynių dieną portalas LKL.lt skelbia pokalbį su S. Jarumbausku.
– Šią savaitę Londone 55:68 nusileidote „Lions“ ekipai, kuri pirmavo nuo pat rungtynių pradžios. Tau pačiam taip pat nepavyko sužaisti geriausio mačo. Su kokiomis mintimis grįžai į Šiaulius ir kokias pamokas išsigabenai?
– Rungtynės buvo labai sunkios ir neatitiko nei mūsų lūkesčių, nei to, ko siekėme. Grįždami supratome, kad turime pagerinti fizinį pasirengimą ir tiksliau vykdyti trenerių paruoštą planą. Kai jo laikomės ir fiziškai einame teisinga kryptimi, atsiranda ir pergalės, o mes išliekame rungtynėse. Tačiau leidę varžovams norėti žaisti labiau už mus, atsiduriame labai liūdnoje situacijoje.
– Tribūnose turėjote didelį palaikymą. Ar tai nustebino ir suteikė papildomos šilumos?
– Tai buvo neįtikėtina. Tam tikru metu atrodė, kad mūsų sirgalių Londone buvo net daugiau nei šeimininkų. Bent jau triukšmo ir palaikymo prasme „Šiaulių“ fanai tikrai laimėjo. Buvo labai smagu. Klubui tai pirmasis sezonas, kai keliaujame į užsienį, todėl atmosfera buvo įspūdinga. Palaikymas nustebino ir žaidėjus, ir visą klubą.
– Tai pirmasis tavo sezonas Europos turnyre. Kuo skiriasi sezonas, kai tenka susidurti su įvairesniais varžovais? Kiek kelionės ir rungtynės padeda komandai tobulėti?
– Žinoma, yra ir privalumų, ir trūkumų. Didžiausias pranašumas tas, kad mes, žaidėjai, turime galimybę rungtyniauti Europos taurėje, išbandyti save ir pasinaudoti suteiktu šansu. O kelionės suteikia kitokį ritmą. Kai žaidi tik Lietuvoje, visą savaitę treniruojiesi, po rungtynių turi daug laiko iki kito mačo. Dabar galvoti nėra kada – sužaidi rungtynes ir po dviejų ar trijų dienų vėl žaidi bei keliauji. Žaidėjų požiūriu, tai tikrai įdomu ir smagu.
– Lietuvoje jau esi žinomas kaip daug dirbantis žaidėjas, tačiau Europos varžovai to tikriausiai nežino. Ar ten lengviau atlikti savo užduotis, kai varžovai dar nežino, ko iš tavęs tikėtis?
– Fiziškumu ten labai neišsiskiriu, nes ir kitose komandose jo netrūksta, tik galbūt jis ne taip akcentuojamas. Galbūt žaisdami su „Lions“ varžovai žinojo, koks esu, tačiau kitų klubų žaidėjai mūsų neanalizuoja ir nepasiruošia taip išsamiai. Vis dėlto man skirtumo nėra. Žaidžiu taip, kaip moku, o kaip susiklosto rungtynės, taip ir yra.
– Praėjusį savaitgalį 97:82 įveikėte „Gargždus“, o rungtynėse netrūko emocingų epizodų. Ar jautėsi abiejų komandų principinė kova, ypač prisiminus pralaimėjimą pirmajame susitikime? Gal užsimezga tam tikra priešprieša?
– Nemanau, kad turėtų atsirasti kažkokia priešprieša, man tai skambėtų juokingai. Tačiau principo tikrai buvo. Pirmosios sezono rungtynės su jais mums buvo nemalonios, nes pralaimėjome gana gėdingai. Tokie pralaimėjimai skaudina. Tąkart ilgą laiką kontroliavome situaciją ir žaidėme solidžiai, bet galiausiai viską paleidome. Todėl šįkart norėjome išlaikyti pagarbą sau ir neleisti to pakartoti. Tai padarėme ir svarbiausia, kad laimėjome.
– Tame mače dominavai, pelnei 24 taškus ir surinkai tiek pat naudingumo balų, todėl nebuvai tik nematomas darbininkas. Kiek tau pačiam malonūs tokie pasirodymai?
– Žinau, kad galiu būti naudingas puolime. Tai matydavosi kiekvienais metais – ir Pasvalyje, ir vėliau Vienoje. Gynyboje žinau, ką galiu duoti, tačiau suprantu, kad naudos galiu suteikti ir puolime. Smagu, bet svarbiausia vis tiek yra pergalė. Puolimo statistikos pernelyg nesureikšminu. Viskas priklauso nuo situacijos: ar gauni progų, ar pats jas susikuri, ar komandos draugai tau padeda, o gal tu sukuri galimybes jiems.
– Pastarasis laikotarpis tau labai sėkmingas, o ir komanda, kurioje žaidi, atrodo stipri. Be to, jau turi sukaupęs patirties. Ar gali pasakyti, kad dabar esi geriausios formos per visą karjerą?
– Galbūt taip yra todėl, kad, kaip sako treneris, pradėjau labiau pasitikėti sistema. Fiziškai dabar tikrai jaučiuosi geriausiai. Daug dirbu su fizinio rengimo treneriu Ugniumi Savicku, o papildomas darbas, taip pat pastangos vasarą, dabar atsiperka. Manau, kad ateityje dar įgausiu brandos, nes esu gana jaunas (juokiasi). Sakoma, kad iki 30 metų dar esi perspektyvus, tad nežinau.
– „Genius IQ“ duomenimis, šį sezoną esi trečias dažniausiai ant parketo krentantis žaidėjas: 38 kartus nusileidi tik Nickui Johnsonui (58) ir JaQuanui Carlosui (54). Tai gali būti ir tavo kovingumo ženklas. Vis dėlto kristi bei kovoti dėl komandos nėra savaime suprantama – tam įtakos turi mikroklimatas ir trenerio gebėjimas įkvėpti žaidėjus. Ką tau reiškia kovoti būtent dėl šios komandos ir kolektyvo?
– Kovoti malonu dėl bet kurio klubo. Tu esi kartu su tais dvylika žaidėjų ir žinai, kad su jais praleisi visą sezoną. Visi norime vieni kitiems geriausio, todėl stengiamės padėti visais būdais – taškais, gynyba, kova dėl kamuolio ar bet kokiais kitais veiksmais. Kai siekiame bendro tikslo ir palaikome vieni kitus, tai visada malonu. O nukristi nėra baisu – nukrenti ir atsikeli.
– Turnyrinėje lentelėje esate šešti, turėdami lygų pergalių ir pralaimėjimų skaičių. Nuo antrosios vietos jus skiria tik viena pergalė, tačiau įnirtinga kova vyksta ir lentelės apačioje. Esate per vidurį, bet kol kas aukščiau pakilti nepavyksta. Kaip vertini beveik trečdalį jau sužaisto sezono?
– Šiemet lyga atrodo sustiprėjusi. Galbūt nedaugelis tikėjosi tokio „Gargždų“ žaidimo, tačiau konkurencingos yra ir Jonavos bei Kėdainių komandos, nors kai kurios jų rungtynės nesusiklostė. Be to, daug klubų žaidžia Europoje. Nebėra taip, kad rezultatai būtų aiškūs dar prieš rungtynes. Šį sezoną galime pamatyti netikėtų mačų ir įvairių pabaigų. Patys paleidome kelias rungtynes, kurias privalėjome laimėti. Jei būtume jų neatidavę, turnyrinėje lentelėje būtume aukščiau, bet dabar turime priimti situaciją. Privalome žvelgti į priekį ir nebedalinti varžovams lengvų taškų, kurie turėtų priklausyti mums.
– Iki FIBA lango liko tik vienerios rungtynės. Ar jaučiate, kad pertrauka būtų naudinga?
– Manau, jos reikia ir mums, ir visoms kitoms komandoms. Žaidžiame labai daug ir retai turime dienų, kai nereikia sportuoti. Pertrauka turėtų išeiti į naudą: galėsime išsigydyti skausmus, pailsėti, pabūti su šeima bei draugais ir praskaidrinti mintis. Vėliau vėl grįšime į treniruotes, nes sezono metu beveik nėra laiko taisyti klaidas – vis laukia kitos rungtynės.
– Galbūt dėl sėkmingo žaidimo tikėjaisi kvietimo į rinktinę?
– Ne. Jei pakvies, vadinasi, pakvies, o jei ne, tai ne. Nesvaigstu ir nesvajoju apie tai. Žinoma, rinktinėje norėtų žaisti kiekvienas, taip pat ir aš, tačiau vien tikėtis būtų neprotinga. Esu realistas: jei atsiras galimybė, ja pasinaudosiu, bet tikrai negalvojau, kad po kelių geresnių rungtynių būtinai gausiu kvietimą.
– Praėjusį sezoną praleidai Balkanuose. Kaip manai, kaip Lietuvos rinktinei artėjančią savaitę seksis žaisti su serbais ir bosniais?
– Daug kas priklausys nuo to, kokią sudėtį surinks serbai. Išplėstinis jų sąrašas įspūdingas, tačiau svarbiausia, kurie žaidėjai atvyks. Tada ir bus aiškiau. Tikiuosi, kad Lietuvos treneriai tinkamai pasiruoš, o rungtynės parodys, kas stipresnis. Serbai yra fiziški, protingi, agresyvūs ir taktiški, bet manau, kad lietuviai jiems šiose srityse nenusileidžia. Turėtume laimėti.
– „Nevėžį-Paskolų klubą“ sutiksite po jų pergalės prieš „Rytą“. Po sudėtingos sezono pradžios Kėdainių komanda įsibėgėjo, todėl dabar galbūt nėra pats patogiausias metas su ja žaisti. Kas, tavo nuomone, padėjo jiems pagaliau iškovoti pirmąsias pergales?
– Tikriausiai kai kurie žaidėjai pasiekė geresnę sportinę formą, o visa komanda pradėjo geriau jausti vieni kitus ir tiksliau vykdyti trenerių planus, tiek derinius, tiek gynybines sistemas. Jie labiau susižaidė, o susižaidusiai komandai rungtyniauti lengviau. Pralaimėjimai visam procesui nepadeda, nes po jų užplūsta neigiamos emocijos ir gali net nepastebėti, kad žaidimas gerėja. Dabar jie pagaliau pajuto pergalės skonį, atsigavo ir įgijo daugiau pasitikėjimo. O kai aikštelėje pasitiki savimi, žaisti tampa gerokai lengviau.
– Dar visai neseniai iškovojote sunkią pergalę tarpusavio mače, kuriame varžovai ilgai pirmavo. Ar jau tuomet buvo matyti, kad jie gerina žaidimą?
– Dar prieš mūsų susitikimą jie buvo pradėję atsitiesti. Kėdainiečiai turėjo ne vienerias įtemptas rungtynes, kurias pralaimėjo vos kelių taškų skirtumu. Jau tada buvo matyti, kad jie artėja prie pirmosios pergalės. Nežinau, kodėl sezono pradžioje juos taip greitai nurašė, nes tai tikrai gerai žaidžianti komanda. Mūsų mačas Kėdainiuose buvo labai sudėtingas. Tik paskutinėmis ketvirtojo kėlinio minutėmis sugebėjome perlaužti rungtynių eigą ir iškovoti pergalę.
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cituoti komentarą