J. Lekšas: G. Žibėnas, padaręs klaidą, ras darbą užsienyje

2026-05-27 16:32

Laidoje „Eurolygos turas“ iš atostogų grížęs Jonas Lekšas ir Paulius Vaitiekūnas aptarė vieną karščiausių sezono savaitgalių – nuo įspūdingo Eurolygos finalo ketverto Atėnuose iki Vilniaus „Ryto“ fiasko LKL ketvirtfinalyje.

Turkijoje praleidęs savaitę, o vėliau į Graikijos sostinę kovoms dėl finalo ketverto išvykęs Jonas pradžioje nustebino kolegą suvenyrais – tikriausiai originaliais Cristiano Ronaldo marškinėliais ir Prada kepure iš Turkijos.

Kalbant apie krepšinio aspektą, dėmesys iš karto krypo į Atėnus, kur finalo ketvertas tapo ne tik krepšinio, bet ir organizacinio chaoso renginiu. Graikijos sostinės atmosfera, anot Lekšo, buvo įspūdinga, bet chaotiška.

„Kalbėjau su vienu iš apsaugos vadų – arena finalo ketvertui turėjo talpinti 17 tūkst. žiūrovų, bet buvo parduota 19 tūkst., nes sistema sutriko, – pasakojo Jonas. – Tačiau į vidų įėjo dar daugiau žmonių, tiesiog išstumdami apsaugą, tad fanų skaičius viršijo 20 tūkstančių. Ši atmosfera tikrai buvo įspūdinga, bet chaotiška.“

Išskirtinai skirtingi pusfinaliai

Tačiau aikštėje intrigos buvo mažai – Pirėjo „Olympiakos“ pirmojo pusfinalio mače užtikrintai įveikė Šarūno Jasikevičiaus treniruojamą Stambulo „Fenerbahče“ (79:61).

Turkų klubas, išvijęs Kauno „Žalgirį“, puolime atrodė silpnas, ypač pradžioje kiekvieno kėlinio.

„Nėra tokių rungtynių, kurių trys kėliniai prasidėtų identiškai – 0:12, 0:11, 0:11. Panašu, kad „Fenerbahče“ vis pabando sugrįžti, bet „Oly“ vėl nubėga į priekį, – apie mačą kalbėjo Lekšas. – Viskas nuo pirmųjų minučių, atrodo, buvo daugiau ar mažiau aišku.

Gali dėlioti taktinius dalykus, bet žiūri į „Fenerbahče“ žaidėjus, kiek gynybinių klaidų... Kitas dalykas – kai tu nepataikai, daužai lanką, gali daryti ką nori“, – pridėjo Lekšas.

Tuo metu Vaitiekūnas akcentavo Šarūno Jasikevičiaus emocinę būseną ir „Fenerbahče“ puolimo desperaciją.

„Turbūt nesu matęs tokio sutrikusio Šaro, – sakė Paulius. – Daug desperacijos, kiek skirtingų metimų – Talenas Hortonas-Tuckeris vieną pataiko į lanką, kito nedameta, o trečią – į lentą šauna.“

Tuo metu antrasis pusfinalis tarp Madrido „Real“ ir „Valencia“ komandų buvo kardinaliai skirtingas – žaidimo grožis, lyginant su pirmuoju pusfinaliu, apsivertė aukštyn kojomis į gerąją pusę, o atmosfera – į blogąją.

„Krepšinis buvo smagesnis, bet kaip pasikeitė atmosfera... – dalindamasis įspūdžiais sunkiai patikėti galėjo Lekšas. – „Olympiakos“ fanų liko gal trečdalis, kiti išėjo švęsti. Po mumis sėdėjo septyni Madrido aistruoliai, daugiau nebemačiau. Visiškai jokios atmosferos, tokia G lyga.“

„Ir pats krepšinis be gynybos. „Real“ pradėjo pataikydamaa 11 tritaškių iš 16, tai nieko negali sakyti, susikūrė tuos metimus, „Valencia“ visiškai neapsigynė, – tęsė Jonas. – Prieš finalo ketvertą niekas nekalbėjo apie „Real“, bet tokiose rungtynėse patirtis ir mentalitetas vis tiek padaro savo.“

Finale – arti stebuklo

Kalbai pasisukus apie finalą, Lekšas svarstė, kad jo palaikomam „Real“ klubui iki trofėjau pritrūko vieno priekinės linijos žaidėjo.

Ispanijos ekipa į finalo ketvertą atvyko be Walterio Tavareso ir Alexo Leno, o pusfinalyje traumą patyrę paskutinis likęs ekipos vidurio puolėjas – Usmanas Garbua.

„Real“ buvo per Garubą nuo titulo, – sakė Lekšas. – Tau atrodo, kad „Oly“ priekinė linija daug nesuvertė, bet kai tu eini į pagalbas, kažkur rizikuoji ir galiausiai Evanas Fournier ar Alecas Petersas išsimeta laisvus metimus. Turėtum vieną didelį kūną, kuris galėtų po krepšiu atstovėti vienas prieš vieną, ta gynyba atrodytų dar kitaip.“

Pirėjo komanda finale paskutinius 10 taškų pelnė nuo baudų metimų linijos, o būtent dėl to Lekšas kėlė ir konspiracinius klausimus.

„Visada „Olympiakos“, visi švilpukai eina į „Olympiakos“ pusę, – piktas buvo Jonas. – Didžiausias akcentas po rungtynių buvo ne nutrauktas prakeiksmas, o paskutinės minutės švilpukai. Liūdna, kad teisėjai taip gali pakeisti kryptį. Manau, „Olympiakos“ gal būtų ir taip išsisprendusi tas rungtynes, bet tie švilpukai padarė milžinišką įtaką

Prisiminus Jono Kazlausko žodžius (aut. past. – apie egzistuojančią Eurolygos mafiją), matant viską – kyla klausimų. Aišku, gal tai tiesiog žmogiškasis faktorius prieš 20 tūkstančių pamišusių fanų.“

Finalo pabaigoje dar viena atskira tema tapo beveik įvykęs „Real“ išsigelbėjimas. Dukart specialiai baudą prametę vicečempionai atkovojo kamuolius puolime, o Andreso Felizo tritaškis galėjo likus 13 sek. galėjo išlyginti rezultatą.

Visgi gynėjo metimas skriejo pro šalį, o dėl pačio sprendimo atakuoti krepšį buvo įtūžęs Lekšas. Pasak jo, įžaidėjas privalėjo atlikti perdavimą taip pat laisvam Mario Hezonjai.

„Ten atrodė „Olympiakos“ nebenori titulo, kaip „Real“ sugebėjo viską padaryti. Bet Andresas Felizas... – atsikvėpė Jonas. – Klubuose yra hierarchijos, tu esi žemiausio luomo žmogus, turi padavinėti kamuolius ir gintis. Jei šalia stovi Mario Hezonja, tu atiduodi jam perdavimą.“

Grigonio sugrįžimas ir „Ryto“ fiasko

Antroje laidos dalyje duetas pasidairė ir į vietinę rinką, o pradėta nuo BasketNews žurnalisto Donato Urbono paskelbtos žinios apie artėjantį Mariaus Grigonio sugrįžimą į Kauno „Žalgirį“.

Vaitiekūnas šią žinią vertino kaip aiškų signalą dėl kito žaidėjo ateities.

„Smagu, bet man atrodo, kad tai reiškia Brazdeikio pabaigą. Bus įdomu pamatyti, koks yra tikrasis Grigonio lygis“, – sakė Paulius.

Lekšas pridėjo, kad Grigonio atlyginimas Kaune turėtų siekti apie 500 tūkst. eurų, o pagrindinis klaustukas – ne talentas, bet sveikata.

„Marius iki traumų buvo vienas geriausių Lietuvos krepšininkų, čia nėra kalbų. Turbūt vienintelis dalykas, dėl kurio gali abejoti – traumų istorija“, – teigė jis.

Tiesa, pasak laidos vedėjų, svarbu pabrėžti, kad Grigonis į „Žalgirį“ grįžtų jau kitokiame vaidmenyje nei prieš išvykdamas iš Kauno 2021-aisiais.

„Turbūt ir suprantame, kad jis čia neatvažiuoja būti pagrindiniu žaidėju, kokiu buvo prieš palikdamas „Žalgirį“, dabar jis bus vaidmens krepšininkas“, – pažymėjo Lekšas.

Galiausiai laidoje buvo paliesta ir kone didžiausia savaitgalio staigmena tapusi žinia – Vilniaus „Ryto“ pralaimėjimas Utenos „Juventus“ komandai LKL ketvirtfinalyje ir po jo sekęs Giedriaus Žibėno atleidimas.

Sostinės klubo triumfą FIBA Čempionų lygoje ir iškritimą iš LKL skyrė lygiai dvi savaitės, kurių metu buvo ir šventimas prie Baltojo tilto su tūkstantine sirgalių minia. Vaitiekūnas šią situaciją apibūdino be užuolankų.

„Na, tai turbūt yra Europos mastu istorinis pachmas“, – sakė jis.

„Kad taip viskas apsiverstų per 2 savaites... Nelabai žinau tokios istorijos“, – pritarė Lekšas.

Pasak Jonas, šeštą sezoną Vilniuje dirbęs pirmą kartą susidūrė su situacija, kuri dažnai ištinka „Žalgirį“ – būtinybe iš naujo motyvuoti žaidėjus vietinio čempionato kovoms po emocingo sezono tarptautinėje scenoje.

„Pats Žibėnas, man atrodo, nesusivaldė šioje situacijoje, kaip turėtų, – sakė Lekšas. – Jau pralaimėjimas Gargžduose buvo geras signalas, kad ir nieko nelėmė. Komanda į ketvirtfinalį tikrai atėjo visiškai <em>atsišniuravusi</em>.

Visgi stratego tolimesnėmis karjeros perspektyvomis Jonas neabejojo.

„Ras jis darbą ne Lietuvoje, gal net viskas ir gerai čia gausis galiausiai. Čia dabar toks išsiskyrimas, bet jis yra geriausias visų laikų „Ryto“ treneris, aplenkė ir Rimą Kurtinaitį pagal tai, kaip pakeitė klubo identitetą“, – reziumavo Lekšas.

„Dar vadovybė sutinka sužaisti pirmąjį mačą Utenoje, kas buvo svarbus faktorius. Tikrai istorinis fiasko“, – pridėjo jis.

Tuo metu Vaitiekūnas nepamiršo ir „Juventus“ pusės.

„Aš šioje vietoje noriu pasveikinti Utenos „Juventus“, noriu pasveikinti Eimantą Skersį. Kiek žmogus ten įdeda <em>dūšios</em>, čia yra atpildas už ilgametes kančias“, – kalbėjo jis.

Jonas pripažino, kad nepaisant sportinio fiasko, „Ryto“ nebuvimas finale paliks skylę visam LKL produktui.

„Kai pagalvoji nurimus emocijoms, kai pakalbi su „Žalgirio“ atstovais, trūks „Ryto“ finale. Kad ir kaip jis būtų pralaimėjęs pagal savo galimybes, bet tai yra priešprieša, tai yra ažiotažas. Dabar viskas jau yra aišku“, – sakė jis.