V. Kariniauskas: apie sezono atidarymo šou ir gautą nuolaidą televizoriui

2026-09-26 10:57

Praėjusią savaitę Tauragė šventė tikrą šventę. Atidaryta naujoji arena, o „Tauragės“ komanda Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, debiutavo pergale prieš Jonavos „Hipocredit“.

Komandos kapitonas Vaidas Kariniauskas pripažįsta: šventė mieste tikrai jaučiama, o tauragiškiai didžiausią džiaugsmą patiria dėl sugrįžusios miesto vienybės.

Pats V. Kariniauskas surengė solo šou, pelnęs 20 taškų, atlikęs 6 perdavimus ir rinkęs 31 naudingumo balą.

„Fiziškai esu tiesiog sveikas, o emociškai visada buvau stiprus, nesvarbu, ar žaidžiau gerai, ar blogai. Aišku, gal buvo kažkokių duobių, bet daugiau mažiau visada tikėjau savimi, nes žinojau, kodėl rungtyniauju geriau ar blogiau. Tiesiog turėjau geras rungtynes, nes nejaučiau skausmų, atrodo, kelis išgijo ir tikiuosi, tai tęsis“, – pasidžiaugė gynėjas.

Dabar Tauragiškų kelias – Panevėžio „Lietkabelio“ barjeras. Šeštadienio rungtynės Panevėžyje startuos 16.30 val., o jas stebėti galėsite BTV ir „Telia Play“.

Prieš tai LKL.lt pokalbis su V. Kariniausku – apie gerą savijautą, džiuginantį sezono startą ir ieškomą Tauragės susižaidimą.

– Vaidai, kokia nuotaika Tauragėje po sezono atidarymo rungtynių ir pirmosios pergalės?

– Buvo didelė šventė rungtynių metu, o po jų mums nelabai buvo ką švęsti – laimėjome prieš Jonavą. Tačiau mieste tvyrojo šventės nuotaika, nors LKL krepšinis šiame mieste dar nebuvo įprastas. Sutinki žmones – dėkoja. Visi sako, kad suvienijome miestą. Buvau vaiko futbolo treniruotėje, kai vienas priėjo ir pasakė: „Ačiū už pergalę“. Žmonės džiaugiasi, kad sukvietėme visus į vieną vietą ir dabar tauragiškiai galės bendrauti labiau.

– Iki sezono atidarymo jau jautėte iš tauragiškių, kiek jiems svarbus šis žingsnis į LKL, kurią remia „Betsson“?

– Labai jautėsi. Kur tik nueini, į parduotuvę ar pavalgyti, iškart prisistato žmonės. Kiekvienas užduodavo tą patį klausimą: „Na, laimėsite šeštadienį?“ Man, patyrusiam, tai gal nesudarė papildomo spaudimo, bet jaunesniems galėjo kilti papildomas jaudulys. Nuėjau į buitinų prekių parduotuvę pirkti televizoriaus, ten dirbantys vyrai sako: „Laimėsite? Jei laimėsite, padarysiu nuolaidą“. Tai pažadėjau ir nuolaidą padarė (juokiasi). Arenoje irgi jautėsi šurmulys, daug žmonių, jausmas – arčiausiai rinktinės ar Europos turnyrų. Tokį jausmą jaučiau ir Vilkuose ar rinktinėje, kai prieš rungtynes būdavo daug veiksmo, kamerų ir aplink zujančių žmonių.

– Kaip jums naujoji Tauragės arena? Turite su kuo palyginti, nes jas esate matęs pakankamai.

– Labai patinka! Viena geriausių ir jaukiausių arenų, kuriose esu žaidęs. Kai kuriuos primena naująją „Active Vilnius“ areną, nors ten gal daugiau vietų. Tačiau visas artumas, lankai, atmosfera primena sostinės areną. Mediniai balkonai taip pat suteikia namų jausmą – aplink nėra tik metalių krūva. Bet man, kaip žaidėjui už Tauragę, tai ypač patinka (juokiasi).

– Pasidalinkite, kaip pavyko nuo nulio lipdyti komandą ir visą organizaciją, kuri pakilo į aukštesnį lygį?

– Kartais tas šviežumas jaučiasi, kartais – visai nejaučiamas. Visi suvažiavome iš skirtingų kampų, esu žaidęs tik su Koziu, o legionieriai čia pirmą kartą. Su Tomu Rinkevičiumi dirbu tik kaip su asistentu, bet dabar viskas kitaip, kai jis yra vyr. treneris, atsakingas už mūsų rezultatus. Kartais jaučiasi, kad dar nesusilipome, manau, procesas užtruks, kol rasime vietas, kuriose turime būti.

– Ką kaip kapitonas bandote daryti, kad suvienytumėte ekipos draugus?

– Reguliariai: vakarienės, pietūs ar išėjimas kavos. Stengiuosi visus suvesti, kad pažintų vienas kitą ir suprastų, kas kiekvienas yra. Po truputį lipdai, derėsi su treneriu ir žiūri, ką pasieksi.

– Kaip manote, kokiame lipdymo ir susižaidimo etape dabar esate?

– Manau, pradinių. Dar esame toli nuo idealo. Daug kur reikia tobulėti, atrasti stipriausias kiekvienos pusės bruožus. Treneris taip pat jaučia, kad dar daug darbo laukia.

– Kaip legionieriai įsiliejo į Tauragės aplinką?

– Pirmą savaitę šiek tiek šoko: treniravomės senoje salėje (juokiasi). Ten atmosfera buvo vienokia, į naują areną persikėlus – kitaip. Tada viskas pasikeitė iš kart. Įėjus į naują areną išnyksta įspūdis, kad esi mažame Lietuvos miestelyje. Ši arena tikrai daug duoda. Visi patenkinti, nė vienas nesiskundė dėl komandos ar miesto. Kai yra jaunų žaidėjų, energija didesnė – norisi kur nors pasisukti. Mūsų brandūs žaidėjai ramūs, beveik 30 metų, dirbame ir džiaugiamės, kad esame čia.

– T.Rinkevičius sakė, jog labiausiai nori matyti konkurencingą komandą kiekvienose rungtynėse. Ar jums treneris tai akcentuoja?

– Taip, jis tai akcentuoja, o mes patys tai suprantame. Kalbamės, kad turime kovoti, nesvarbu prieš ką – ypač namie, prieš savo sirgalius ir savo areną. Tikiuosi, arenoje visada bus pilna ir energinga. Treneris sako, kad kiekviena ataka ir kiekvienas kamuolys yra svarbūs.

– Treneris apie ambicijas kalba kukliai, o kuomet prieina tauragiškiai sirgaliai, kokius jų lūkesčius išgirstate?

– Dabar dėl pirmųjų rungtynių nekalbėta apie pergalę. Dėl antrojų sakytume tą patį. Manau, apie tolesnes sakys tą patį. Ir taip tęsis visą sezoną (juokiasi). „Ar laimėsite?“ – pagrindinis klausimas. Visi nori laimėti, mes kaip žaidėjai irgi to norime. Einame kaip naujokai: pirmosios rungtynės laimėtos, bet vos išsilaikėme. Treneris teigia, kad rezultatas ateis tada, kai kiekvieną ataką priimsime kaip paskutinę. Nesvarbu, ar tai treniruotė, ar rungtynės.

– Ar toks svyravimas, kurį rodėte prieš Jonuvas, iliustruoja pradinę pasirengimo stadiją?

– Taip, galima pažiūrėti ir kitas lygos rungtynes – kai kurie pabėga, kai kurie grįžta, net „Žalgirio“ mačai su Gargždais buvo nervingi. Apie mus nėra ko kalbėti. Jaudulys jaučiasi, trūksta susižaidimo, reikia treniruočių, būtinybė ir tarpusavio supratimas. Svarbiausia – pozityvi energija, taip viskas pagerės.

– Ar toks dramatiškai laimėtas pirmas mačas parodo tauragiškių charakterį?

– Tikiuosi, kad taip, ir toliau bus taip. Kaip iš tiesų bus, pamatysime po daugiau įtemptų mačų. Gal po jų pasakysime, kad charakterio neturime?

– Per pasirengimą nepralaimėjote nieko, ar tai kažkiek įkvėpė komandą pasitikėjimu, ar draugiškų kovų sureikšminti neverta?

– Visi rūbinėje kalbėjome, kad žaidėme ne prieš tuos varžovus, kuriais susitiksime LKL. Žaidėme su Latvijos klubais, kurių jaunimas buvo daugiau, žaidėme su lenkais, kurie davė fizinę kovą, net arti grubumo – šios rungtynės mums buvo naudingos. Su „Neptūnu“ žaidėme be jų keturių gynėjų, praktiškai prieš jaunimą, tad tas mačas praktiškai nieko neparodo. Pasirengimo laikotarpiu mums daugiau davė treniruotės nei rungtynės, nes neturėjome sunkiausių mačų.

– Norėjosi prieš kažką pralaimėti, pamatyti, kaip rūbinėje reaguoja į pralaimėjimą, kaip po jo atrodo kita treniruotė. Tačiau tokios patirties neturėjome. Sirgaliai gal ir džiaugiasi, kad nepralaimime, bet kartais geriau gauti malkų, kad po to būtų geriau. Bet dabar jau nebegalime gauti – einame ir kovojame dėl kiekvienos pergalės (šypsosi).

– Praeitose rungtynėse buvote tas, kuris vedė Tauragę į pergalę. Kas pažadino žvėrį jumyse?

– Nieko. Galbūt todėl, kad neturėjau skausmų, vasarą išsigydžiau traumas, o į komandą atėjau būtent tam, kad temptčiau ją savo patirtimi – ne tik taškais ar kitais skaičiais. Reikėjo laimėti, mūsų čiurnas draskantis ir 1 prieš 1 žaidžiantis žmogus gavo 5 pražangas (Donovanas Jacksonas – LKL.lt), pasižiūrėjau – nėra kam žaisti, tai paėmiau ant savęs. Kažkiek pavyko, laimėjome, iki kitų rungtynių visi laimingi.

– Ar galima sakyti, kad fiziškai ir emociškai jaučiatės geriausiai per pastaruosius kelis metus? Galbūt nuo etapo Utenoje. Ar tai – per skambų?

– Fiziškai esu tiesiog sveikas, o emociškai visada buvau stiprus, nesvarbu, žaidžiau gerai ar blogai. Aišku, gal buvo kažkokių duobių, bet daugiau mažiau visada tikėjau savimi, nes žinojau, kodėl rungtyniauju geriau ar blogiau. Tiesiog turėjau geras rungtynes, nes nejaučiau skausmų, atrodo, keli išgijo ir tikiuosi, tai tęsis.

– Norite pademonstruoti, kad „Wolves“ ir Šiauliuose sirgaliai nematė tikrojo Vaido?

– Šiauliuose žaidžiau neblogai, tik neturėdavau daug laiko. „Vilkuose“ antras sezonas buvo katastrofiškas, nes Zavackas neleido operuotis. Sako: „Eik žaisk“. Kai neleidžia išsigydyti ir vis tiek žaidi, kyla konfliktai su vadovais ir vis tiek nežaisi. Taip gavosi, kad žaidžiau su ta koja, kurią turėjau, o dabar tikiuosi, kad traumos praeityje liks praeityje.

– Savaitgalį laukia kova su „Lietkabeliu“. Ko tikitės iš šių daugkartinių LKL, kurią remia „Betsson“, prizininkų, kurie sezoną taip pat atsidarė bangomis rungtynėmis?

– Tikimės įtemptos kovos; žinome, kad „Lietkabelis“ jau dešimt metų žaidžia komandinį krepšinį, rengia komandos atakas, ir mes to tikimės. Laukiame ilgesnių atakų, kovingumo – taip pat matėme Juventus atveju, kai jie panaikino 23 taškų deficitą ir laimėjo. Turime būti pasiruošę mesti kiekvieną ataką į jėgas ir bėgti į greitą puolimą, ir viskas.