A. Schumacheris – apie lenktynių legendas, Šveicarijos pilietybę ir neįgyvendintą NBA svajonę
Kauno „Žalgiris“ šį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, dar nepatyrė pralaimėjimo.
Šį vakarą žalgiriečių iššūkio imsis Panevėžio „Lietkabelis“. Alexanderis Schumacheris tikina, kad panevėžiečiai gali įveikti bet kurį varžovą, tačiau tam būtina susikaupti, patikimai gintis ir išlaikyti pastovumą.
Per 26 minutes jis vidutiniškai pelno 16,6 taško, atkovoja 3,2 kamuolio, atlieka 3,1 rezultatyvaus perdavimo ir surenka 13,7 naudingumo balo.
Jau ne viename svarbiame mače pasižymėjęs gynėjas pabrėžia, kad nėra individualistas – jam svarbiausia komandos pasiekimai.
„Man svarbiausia išlikti realistiškam – nei pernelyg džiaugtis, nei nusivilti. Treneriai manimi pasitiki, todėl nesureikšminu, ar gerai sekasi man pačiam, ar mano komandos draugui. Turime vieni kitus skatinti ir pasitikėti“, – LKL.lt sakė žaidėjas.
A.Schumacheris LKL.lt papasakojo apie Šveicarijos pasą, savo šaknis, garsiąją Schumacherių lenktynininkų pavardę ir G lygą.
„Lietkabelio“ ir „Žalgirio“ susitikimas šiandien prasidės 16.30 val. Rungtynes galėsite stebėti per BTV ir „Telia Play“.
– Pradėkime nuo šiuo metu daugiausia dėmesio sulaukusios temos: ar jau išbandėte naująjį GTA?
– Dar ne, galbūt tai padarysiu po kelių mėnesių. Keli mano draugai jau žaidžia, todėl žinau, kad šis žaidimas gali atimti labai daug laiko. Pats labiau mėgstu „Call of Duty“ ir NBA2k.
– Po skaudaus pralaimėjimo grįžote iš Sarajevo. Kokia būna atmosfera lėktuve ir per pirmąją komandos treniruotę po tokių rungtynių?
– Po tokio pralaimėjimo neišvengiamai jaučiamas nusivylimas. Vis dėlto svarbiausia ne varžovai, o mūsų pačių žaidimas. Po tų rungtynių surengėme tikrai produktyvią treniruotę, todėl norėjosi šį nemalonų epizodą kuo greičiau pamiršti.
– Ko, jūsų nuomone, „Lietkabeliui“ trūksta, kad komandos žaidimas taptų stabilesnis?
– Pirmiausia – geresnės gynybos. Kai ginamės tinkamai, galime nugalėti bet ką. Tačiau prastai apsigynę ir nesikovodami dėl kamuolių galime pralaimėti bet kuriam varžovui. Todėl stengiamės tobulėti ir išlaikyti pastovų lygį.
– Po kelių rungtynių Nenadas Čanakas pralaimėjimą pavadino gėdingu. Kaip tokie trenerio žodžiai veikia komandą?
– Turime pasitikėti procesu, kasdien stengtis tapti bent vienu procentu geresni ir vertinti nedideles pergales. Iš tokių nesėkmių privalome pasimokyti, o sezono pabaigoje matysime, ar mums tai pavyko.
– Jums 25-eri, o profesionalo karjerą pradėjote tik baigęs studijas. Ko neįmanoma suprasti žaidžiant NCAA ar net G lygoje, kol nepradedi profesionalaus kelio, ypač Europoje?
– Man patinka nauja LKL išsimetimo taisyklė, leidžianti žaisti greitesnį krepšinį ir susikurti papildomų progų pelnyti taškus. Taip pat teko priprasti prie kitokio išsidėstymo ir didesnio fiziškumo. G lygoje gynyba nebuvo tokia svarbi, o čia daugiau fizinės kovos, taktikos ir strateginio pražangų naudojimo. Malonu mokytis kitokio krepšinio.
– Kiek apie Europos krepšinį žinojote prieš atvykdamas čia?
– Turėjau buvusių komandos draugų, žaidusių Europoje, ir jie man pasakojo apie šį krepšinį. Jie tikino, kad čia man patiks ir toks žaidimo stilius man tiks. Dar atstovaudamas Šveicarijos rinktinei supratau, koks įtraukiantis yra Europos krepšinis.
– Ar nemanote, kad Jungtinėse Valstijose Europos krepšinis, net ir Eurolyga, kartais nepelnytai nuvertinamas?
– Be abejo, taip yra, nepriklausomai nuo konkrečios lygos. Europoje kiekvienos rungtynės turi didelę reikšmę, visi nori laimėti, o pralaimėjimai išgyvenami labai skaudžiai. NBA ar G lygoje kartais jaučiama kitokia atmosfera. Europoje per savaitę žaidžiame vos porą rungtynių, todėl turime greitai persiorientuoti ir kartu išanalizuoti klaidas, kad jų nekartotume.
– Užsiminėte apie Šveicarijos rinktinę. Ką galite papasakoti apie savo kilmę?
– Mano seneliai gimė Šveicarijoje, o mama, nors pati gimė JAV, buvo labai artimai susijusi su šia kultūra. Mūsų šeima kilusi iš Berno. Mamos giminės pusė kalba vokiškai, tačiau aš šios kalbos išmokau tik pagrindus. Dalis artimųjų gyvena Ciuriche – tokia yra mano šeimos istorija.
– Jūsų pavardė sutampa su legendinių F1 lenktynininkų pavarde. Ar dažnai apie tai išgirstate? Kiek domėjotės jų karjera?
– Apie tai girdžiu nuolat (Juokiasi). Deja, jokio oficialaus ryšio tarp mūsų nėra. Tai reta pavardė, todėl ją turėti smagu. Didžiuojuosi ja, net ją nešioju ant marškinėlių. Jų karjera nesidomėjau itin aktyviai, tačiau pamatęs turinį apie juos visada jį peržiūriu.
– Kai kurie amerikiečiai ilgai siekia NBA svajonės. Kaip supratote, kad atėjo laikas išvykti į Europą?
– Dar studijuodamas koledže gavau pasiūlymą iš Vokietijos, tačiau pasitaręs su šeima nusprendžiau likti JAV. Džiaugiuosi G lygoje praleidęs dvejus metus. Nors žaidžiau ne itin daug, ten daug ko išmokau – tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Ši patirtis suformavo mane tokį, koks esu dabar. Šveicarijos pasas taip pat tapo svarbia pagalba siekiant karjeros Europoje, kur noriu kuo daugiau išmokti.
– Ar augant amerikietiškoje aplinkoje sunku atsisakyti NBA svajonės?
– Atvirai kalbant, yra daugybė lygių ir galimybių žaisti net nepatekus į NBA. Kartais tam tikram žaidėjui tiesiog labiau tinka kita vieta. G lygoje iš arti pamačiau NBA gyvenimą ir jo užkulisius, tačiau dabar taip pat įdomu tai palyginti su Europos krepšiniu.
– Kas paskatino pasirinkti „Lietkabelį“?
– Su treneriu Čanaku turėjome gerą pokalbį. Jis paaiškino, kad kursime jauną ir konkurencingą komandą, kurioje turėsiu savo vaidmenį. Į Panevėžį atvykau pasitikėdamas trenerio suteiktomis galimybėmis.
– Kokį įspūdį iki šiol paliko lietuviškas krepšinis?
– Labiausiai džiugina tai, kiek žmonių atvyksta į mūsų išvykos rungtynes ir kaip stipriai Lietuvoje mylimas krepšinis. Apie tai buvau girdėjęs, tačiau pamatyti savo akimis – visai kas kita. Kai kurie sirgaliai keliauja kelias valandas vien tam, kad mus palaikytų. Tai suteikia papildomos energijos. Žaidi dėl komandos, bet matydamas tokius fanus gauni dar daugiau motyvacijos.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susidūrėte europietiškame krepšinyje?
– Vienas jų yra fiziškumas, kitas – krepšinio supratimas. Europos taurėje žaidžia daug atletiškų krepšininkų, tarp jų – nemažai amerikiečių, todėl atletinis lygis ten aukštesnis nei vietiniame čempionate. LKL daugiau dėmesio skiriama taktikai. Iš pradžių tai labiausiai jaudino, nes varžovai visuomet būna pasirengę abiejose aikštės pusėse, o pasiruošimas čia yra labai svarbi žaidimo dalis.
– Neseniai su „Taurage“ sužaidėte vienas geriausių sezono rungtynių. Kiek tai padidino pasitikėjimą savimi?
– Pasitikėjimo tai suteikė daug, tačiau man svarbiausia išlikti ant žemės – nepervertinti savęs po gerų rungtynių ir nepasiduoti nusivylimui po prastesnių. Treneriai manimi pasitiki, o aš nesureikšminu, ar tą dieną geriau sekasi man, ar komandos draugui. Svarbiausia vieniems kitus skatinti ir pasitikėti.
– Šį savaitgalį laukia dar vienas susitikimas su „Žalgiriu“, o pirmajame mače buvote vienas ryškiausių žaidėjų. Ar tokios rungtynės jus motyvuoja labiau?
– Taip, žinoma. Susitikimai su tokio lygio komandomis dar labiau skatina siekti pergalės. Suprantame varžovo svarbą, tačiau pirmiausia turime susitelkti į save. Kaip jau minėjau, galime laimėti prieš bet ką, bet taip pat pralaimėti bet kam. Turime tobulėti ir kontroliuoti tai, kas priklauso nuo mūsų.
– „Žalgiris“ LKL, kurią remia „Betsson“, vis dar nepralaimėjo. Ar įžvelgiate būdų, kaip jį įveikti?
– Mūsų laukia akistata su fiziška komanda. Turėsime stabdyti jos atakas, kovoti dėl atšokusių kamuolių ir gerai pataikyti. Kai susitelkiame į kiekvieną ataką atskirai, žaidimas tampa geresnis. Jei parodysime energiją, bėgsime į greitą puolimą ir mėgausimės rungtynėmis, viskas turėtų klostytis palankiau. Manau, kad džiaugsmas žaidžiant yra labai svarbus.
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
Pranešti apie netinkamą komentarą
Cituoti komentarą